Siurrealizmas.

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

SIURREALIZMAS

(pranc. surrealisme - sur – virš + realizmas), superrealizmas, 20 a. modernistinės dailės kryptis. Siurrealizmas kilo Prancūzijoje 3-jame 20 a. dešimtmetyje.
Pasak garsiausio jo teoretiko, rašytojo Andre Bretono, siurrealizmo tikslas buvo „išspręsti ligi tol buvusias prieštaringas realybės ir sapno egzistavimo sąlygas”, o būdai, kaip to pasiekti, buvo labai įvairūs.
Dailininkai fotografiškai tiksliai tapė nelogiškus, gąsdinančius vaizdus, iš kasdieninių daiktų kūrė keistus vaizdinius ar naudojo savitas tapybos technikas, įgalinančias išreikšti pasąmonę.
Siurrealistų paveikslai, nors ir figūratyviniai, vaizduoja nepažįstamą pasaulį, atkuriantį ne tik ramią sapno nuotaiką, bet ir košmaro fantaziją. Dailininkai siurrealistai rėmėsi iracionalistinės, intuityvistinės filosofijos idėjomis, S.Freudo psichoanalizės teorija, dada ir metafizinės tapybos patirtimi.
ie maištavo prieš politinius,

tautinius, religinius stereotipus bei draudimus. Siekė išlaisvinti menininko pasąmonę, gilinosi į vaizduotę, sapnus, aistras, nuojautas, instinktus.
Kūrybinių impulsų sėmėsi iš Europos vizionierių (H.Boscho, P.Uccello, W.Blake, kt.) dailės, primityviųjų tautų ir mėgėjų meno, psichinių ligonių kūrybos.
ie linko į asociatyvų meninį vaizdą, paradoksalius sugretinimus, individualią mitologizuotą simboliką.
Siurrealistai suformavo dvi pagrindines siurrealizmo pakraipas – abstrakčią ir figūrinę, išplėtojo asambliažo, fotomontažo, frotažo, fumažo, koliažo technikas.
Skiriami keli siurrealizmo raidos etapai.
Trečias dešimtmetis – krypties tapsmo laikotarpis. Siurrealizmo teoretikas ir pradininkas A.Bretonas 1924 m. paskelbė „Siurrealizmo manifestą” ir pagrindė psichinio automatizmo metodą, 1928 m. studijoje „Siurrealizmas ir tapyba” literatūrinės kūrybos pagrindu suformuotus principus pritaikė vaizduojamajai dailei.
1925 m. Paryžiuje įvyko pirmoji siurrealistų paroda, 1926 m. atidaryta siurrealistų dailės galerija. Šiame tarpsnyje vyravo abstraktūs meninės išraiškos būdai.
Ketvirtas dešimtmetis – brandusis krypties laikotarpis, pasižymėjęs figūrinių, iliuzionistinių kūrinių gausa, kairuoliškomis politinėmis dailininkų nuotaikomis. Tuo metu siurrealizmas įgijo platų pripažinimą.
Siurrealizmas atsinaujino po II pas. karo, jo principai stipriai veikė pokarinės Europos ir Amerikos dailės kryptis bei judėjimus (abstraktųjį ekspresionizmą, naująjį figūratyvumą, kt.).
Žymesni dailininkai: Hansas Arpas ,Aršilas Gorkis , Salvadoras Dali , Maksas Ernstas , Renė Magritas , Chuanas Miro , Meret Openhaim , Ivas Tangi , Paulius Delvo , Ečaurenas Mata .