Senovės romos civilizacija

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

vykdomąją valdžią turėjo magistratai (pareigūnai – jie buvo renkami ir pareigos neapmokamos):
 Cenzoriai – prižiūrėjo mokesčių paskirstymą;
 Pretoriai – rūpinosi teisingumu;
 Edilai – atliko policines funkcijas;
 Kvestoriai – tvarkė iždą;
 Augūrai, pontifikai – vyriausieji dvasininkai.
2. Imperiumas - aukščiausia civilinė ir karinė valdžia - , ją turėjo konsulai.
3. Senatas – aukščiausia įstatymų leidžiamoji valdžia. Senatą sudarė konsulai. Senatoriais galėjo tapti asmenys, atlikę karinę prievolę, turintys tam tikrą turtą, ne jaunesni kaip 45 metai ir anksčiau ėję kokias nors magistratų pereigas.
4. Centurijų komicijos turėjo pritarti Senato nutarimams, taigi romėnų teisės aktai buvo leidžiami Senato ir tautos vardu.

II. Respublikos raida:
1. Respublikos pradžioje Senatas iš esmės buvo aristokratų institucija.
2. III a. pr. Kr. pr. Senatas išplėtė

plebėjų teises (plebėjų spaudimo priemone tapo secesijos – pasitraukimas į Šventąjį kalną, kai reikėjo ginti Romą).
 Plebėjai išsireikalavo, kad būtų įvestas dar vienas magistratas – liaudies tribūnas, kuris rūpinosi tik jų reikalais;
 Romoje atsirado trečia tautos susirinkimo rūšis – tributinės komicijos, pradžioje jos rūpinosi tik plebėjų reikalais, vėliau įgavo įstatymų leidimo teises;
 IV a. pr. Kr. plebėjai gavo teisę rinkti vieną konsulą, teisę tapti vyriausiais dvasininkais: augūrais (žyniais, aiškinančiais dievų valią iš paukščių čiulbėjimo) ir pontifikais;
 Taip ilgainiui atsirado oligarchija – valdžią gavo nedidelė turtingųjų naujųjų aristokratų – nobilių – grupė, nustūmusi kilminguosius aristokratus.

III. Romėnų užkariavimai (universalios v-bės kūrimo pradžia)

1. Romos nukariavimai iki III a. pr. Kr. pr.:
 Iki III a. pr. Kr. pr. Roma pavergė visą Šiaurės ir Vidurinę Italiją (nukariavo etruskus, umbrus, galus, lotynus, samnitus). Po šių karų atsirado posakiai: “Žąsys išgelbėjo Romą” – žąsys buvo laikomos Kapitolijuje, kurį 390 m. pr. Kr. užpuolė galai, žąsys tai pajutusios, pradėjo garsiai gagenti ir pažadino sargybinius, taip miestas buvo išgelbėtas nuo sunaikinimo. “Pyro pergalė” – pergalė prilygstanti pralaimėjimui, nes pareikalavo labai daug aukų ir atnešė milžiniškus nuostolius.
 III a. pr. Kr. vid. romėnai užėmė P. Italiją. Romėnams kariauti sekėsi todėl, kad priešai buvo silpnesni ir susiskaldę, o romėnai perimdavo iš priešų geriausius papročius, laimėjimus.
 Naujoji valstybė – Romos-Italijos sąjunga – rėmėsi principu “Skaldyk ir valdyk” (nukariautų tautų statusas v-bėje buvo