Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

ir kurį, kaip dabar galima spręsti, pasirinks (išsiderės) daugelis ES šalių;
 ribotos ES šalių darbo rinkos galimybės absorbuoti atvystančius darbuotojus;
 santykinai aukšti sandorių kaštai, persikeliant dirbti į kitą šalį (ypač nuolatiniam darbui);
 laipsniškas pajamų skirtumų lyginimasis.

Visi šie veiksmai lems tai, kad faktiškai emigracijos mastai, Lietuvoje įstojus į ES, bus mažesni nei nustatyti ketinimai emigruoti (tam tikrą analogiją šiuo požiūriu teikia Rytų Vokietijos žemių reunifikavimas: 1991 m. apklausos duomenys rodė, kad suvienijus Vokietiją, į jos Vakarų žemes ketino keltis 36 % gyventojų; praėjus dviems metams po apklausos buvo nustatyta, kad iš tikrųjų persikėlė tik 5 % ketinusių tai daryti.

Gali sustiprėti imigracija į Lietuvą (legali ir nelegali) iš Rytų valstybių (Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos) bei kai kurių Azijos šalių. Priskirti šį reiškinį “grėsmių” grupei

galima tik santykinai – tiek, kiek tokia imigracija taptų sunkiai kontroliuojama arba stichiška, destabilizuojanti socialinį gyvenimą ir aštrinanti kriminogeninę padėtį. Laikotarpiui baigiantis ji jau gali pasirodyti esanti reikalinga tiek dėl to, kad darbo jėgos stygius pradės stabdyti ekonominę plėtrą, tiek ir dėl ryškėjančių neigiamų demografinių procesų (jaunimo dalies mažėjimo gyventojų skaičiuje). Taigi imigracijos problema Lietuvai stiprės.

Kaip teigiama kai kuriose pereinamojo tipo šalių ekonomikos tyrimuose, tokios šalys patiria vadinamąjį Balassa – Samuelseno efektą. Jo esmė tokia.
Kada šalis ima integruotis į tarptautinį ūkį – per prekių mainus, plėtojamus, be kita ko, ir dėka didėjančių ūkio sektorių raidoje. Bendrai tie sektoriai vadinami prekiaujamų gaminių (tradables) arba atviruoju sektoriumi, skiriant juos nu neprekiaujamų gaminių (non-tradables) arba uždaro sektoriaus (pastarąjį sudaro daugelio paslaugų rinka, taip pat visiškai nekonkurencinga, todėl saugojama protekcionistinėmis priemonėmis, gamyba ir nekilnojamojo turto rinka).

Plečiantis eksportui, prekiaujamų gaminių (atvirame) sektoriuje darbo našumas, pakyla vidaus rinkoje parduodamų gaminių kainos (iki tarptautinėse rinkose mokamų kainų, koreguojant transporto ir tarptautinių sandorių kaštų dydžiu), didėja sektoriaus pajamos ir kyla darbo užmokestis. Tuo tarpu neprekiaujamų produktų (uždarame) sektoriuje paskatos (neretai ir galimybės) didinti darbo našumą yra daug mažesnės.

Kadangi, pirma, darbo užmokestis turi tendenciją būti maždaug vienodas visuose ūkio sektoriuose (atsižvelgiant į darbo kokybę, lemiančią sukuriamosios pridėtinės vertės dydį) ir ,antra, darbo našumas nuo užsienio konkurencijos