Darbas:
apsaugotame (uždarame) sektoriuje auga žymiai lėčiau, tai atlyginimų didėjimas neprekiaujamų gaminių sektoriuje yra nepadengiamas realiai sukuriama pridėtine verte, dėl ko jis tampa infliacijos spartinimo veiksniu.(Lietuvos banko duomenimis, 1995-2000 m. darbo našumas, apskaičiuojamas kaip realusis BVP vienam dirbančiajam, atvirame sektoriuje padidėjo maždaug 1,7 karto, tuo tarpo uždarame sektoriuje praktiškai liko nepakitęs. Tuo tarpu darbo užmokestis abiejuose sektoriuose didėjo praktiškai vienodais tempais, nors buvo ir liko nevienodas.)
• Kaip ir vidaus ekonominėje politikoje, taip ir išorės ekonominių ryšių politikoje svarbų vaidmenį suvaidins strateginiai sprendimai energetikos srityje. Šis laikotarpis yra Ignalinos AE uždarymo laikotarpis, koks II bloko uždarymo variantas bebūtų pasirinktas. Bus Lietuva elektros energijos eksportuotojas ar turės tapti jos importuotojas? Grėsmė čia ta, kad ilgai liekant neapibrėžtai situacijai didėja tikimybė, kad bus priimti neoptimalūs sprendimai, paveiksiantys ir Lietuvos užsienio prekybą (elektros energijos
Vizija, misija, strateginiais tikslais apibrėžiama šalies plėtros strategijos tikslinė orientacija.
Vizija – tai šalies ateities paveikslas ilgalaikėje perspektyvoje, apibūdinantis, kodėl ir kaip valstybė konkuruos tarp kitų valstybių.
Misija nusako valstybės vaidmenį, jos paskirtį, nišą, kurią siekiama užimti įgyvendinant viziją.
Strateginiai tikslai – tai svarbiausios užduotys, kurias valstybė pasirenka įvykdyti strateginėje perspektyvoje, remiantis dabartine situacija.
Lietuvos ekonomikos strateginio planavimo sistema (žr.1 pav.) apima tris pagrindinius blokus – ilgalaikę ekonomikos strategiją iki 2015 metų; valstybines programas, skirtas, kaip taisyklė, vidutinės trukmės laikotarpiui; ir LR Vyriausybės priemonių planą bei atskirų ministerijų ir ūkio sektorių, šakų veiklos priemonių planus-programas.
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros ilgalaikė strategija iki 2015 metų, priimta ir patvirtinta LR Seimo ir Vyriausybės 2002 rugpjūčio mėn., apima atskirų ūkio sektorių ir šakų strategijas.
Pagrindinių valstybinių programų bloką sudarė: LR Vyriausybės programa, priimama ir tvirtinama kas keturi metai (priimta Vyriausybės kadencijos laikotarpiui), 1999 m. priimta ir patvirtinta Ekonomikos plėtros vidutinės trukmės strategija iki 2005 m. integracijos į ES kontekste (papildyta svarbiu dokumentu “Bendrasis vidutinės trukmės prioritetų įvertinimas”, priimtu 1999 m. Europos komisijos ir LR Vyriausybė), Ekonomikos plėtros programa iki įstojimo į ES 2004 m., Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa, nacionalinė ACQUIS priėmimo programa, Valstybės investicijų programa, Bendrasis programavimo dokumentas ir kitų ūkio sektorių atskiros programos vidutinės trukmės laikotarpiui.
Vyriausybės veiklos priemonių planas atspindi ministerijų, kitų valstybinių institucijų veiklos planus ir jų įgyvendinimo priemonių programas trumpam laikotarpiui.
Literatūra
Profesorės G. Rakauskienės rankrašt
Komentarai