Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

vidinė motyvacijos?
5. Kokie svarbiausi nuostatų požymiai?
6. Ar galime pasiekti savo idealą? Kodėl?
7. Kokios vertybinės orientacijos dominuoja pas jus?
8. Kokius žinote plačiai paplitusius stereotipus?
UŽDUOTYS SAVARANKIŠKAM DARBUI:
VEIKLOS MOTYVACIJA
1. Motyvų ir motyvacijos samprata.
2. Interesai ir jų rūšys.
3. Idealai, įsitikinimai ir pasaulėžiūra.
4. Asmenybės tikslai ir aspiracijų lygis.
5. Kognityvinis disonansas.
6. Nuostatos ir jų kaita.
7. Vertybės ir vertybinės orientacijos.
LITERATŪRA:
1. Gučas A. Bendroji psichologija. V.,1986.
2. Jacikevičius. Siela, mokslas, gyvensena. Įvadas studijų pradžiai. V., 1994.
3. Myers D. G. Psichologija. K., 2000. p. 401-403.
4. Psichologijos žodynas, V.,1993.
5. Psichologija studentui. K., 2000. p. 1000 – 107.

5. INDIVIDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS: temperamentas, charakteris, sugebėjimai, intelektas
Temperamentas [lot. temperamentum – saikingumas, darnumas],

individo psichikos ypatybių, nuo kurių priklauso psichinės veiklos dinamika (intensyvumas, tempas, ritmas), visuma. Tai įgimta ir santykiškai pastovi asmens savybė.
Sąvoką „temperamentas” IV a. pr. m. e. sukūrė Hipokratas. Jis teigė, kad temperamento tipą lemia keturių pagrindinių žmogaus kūno skysčių (kraujo, gleivių, juodosios ir geltonosios tulžies) santykis. Hipokratas skyrė šiuos tipus: flegmatiką, choleriką, melancholiką ir sangviniką. Tokius temperamento tipus skiria ir šių laikų psichologija, tik ji kitaip aiškina temperamentą lemiančias priežastis. Kai kurie mokslininkai (G. E. Krečmeris, Vokietija; V. H. Šeldonas, JAV) temperamento tipus siejo su žmogaus kūno konstitucija.
Vokiečių filosofas I. Kantas pirmasis pateikė psichologinį temperamento tipų skirstymą. Jis temperamento tipus skyrė pagal tai, kas labiau būdinga asmenybei, kas vyrauja jos gyvenime – jausmai ar veikla, koks jų reiškimosi būdas.
Populiariausia yra temperamento tipologija, pagrįsta I. Pavlovo (Rusija) aukštosios nervinės veiklos tipų teorija. Tie tipai laikomi įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu. Jie skiriami pagal dviejų pagrindinių nervinių procesų – jaudinimo ir slopinimo – savybes: stiprumą, pusiausvyrą ir paslankumą. Aukštosios nervinės veiklos tipus atitinka temperamento tipai.
• Silpnajam tipui – melancholikui – būdinga lėtumas, stiprus nuolatinis emocinis jautrumas, ilgai trunkančios, bet išoriškai neryškios nuotaikos, polinkis niekuo netikėti ir nieko nepasitikėti, subtilus fizinių dirgiklių ir gyvenimo situacijų suvokimas.
• Stipriam, be pusiausvyros tipui – cholerikui – būdinga greitai kylantis ir stiprus emocinis jautrumas, ekspresyvi jausmų raiška, mimika, pantomimika, kalba,