Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Austinele)

Darbas:

septynios dešimtosios).

2. Kelintiniai (antras, penkta, dvyliktasis).
Pagal sandarą skaitvardžiai skirstomi į:
1) vientisinius (du, antras, dvylika, dvidešimt);
2) sudėtinius (dvidešimt trys, šimtas keturiasdešimt keturi).

Pavyzdys.
Trejetas
Trejetas — skaitv., kuop., vyr.g., vard.; veiksn. (kas pasiekė? — trejetas drąsuolių).
antrąją (antroji) — skaitv., kelint., įvardž., mot. g., vns. gal.; pažym. (kelintą viršūnę?).


ĮVARDIS.

Pagal reikšmę įvardžiai skirstomi taip:

1) asmeniniai (aš, tu, jie, jūs, jis, ji);
2) sangrąžinis (savęs);
3) savybiniai (tavas, saviškis, manasis tavasis);
4) parodomieji (šis, anas, toks, šitoks, pats, pati);
5) pažymimieji (kitas, kiekvienas, niekas);
6) klausiamieji ir santykiniai (kas, kuris, kel, kelintas);
7) nežymimieji (kažkas, kai kas, bet kas).

1. Pradinė forma (vienaskaitos vardininkas).
2. Kalbos dalis (įvardis).
3. Skyrius (asmeninis, savybinis ar kt.).
4. Giminė (jei turi).
5. Skaičius (jei turi).
6. Linksnis.
7. Kuo eina sakinyje.

Pavyzdys.
Tegu lietūs išpraus tau veidelį baltai!
Tau (tu) - įv., asm., vns. naud.; papild. (kam tegu išpraus?).

BŪDINYS.
Tai yra veiksmažodžio forma, paryškinanti veiksmažodžio reikšmę ir atsakanti į klausimą

kaip? (bėgte, bėgtinai).

JUNGTUKAS.
Jungtukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis arba sakinius (ir, o, bet, kad, kai, nes). Dažniausiai vartojami šie jungtukai: ir, bei, bet, o, tačiau, kad, jog, kai, kol, jei, jeigu, nes, kadangi, kaip, nors, ar, arba, t.y. (tai yra)...
Jungtukai skirstomi į sujungiamuosius ir prijungiamuosius.

1) Jungtukai ir, bei, o, bet, tačiau, arba, ar, todėl yra sujungiamieji. Jie jungia vienarūšes sakinio dalis arba sakinius.
Ji tylėjo, ir aš nieko nesakiau.
Važiavome geru, bet kalnuotu vieškeliu.

2) Jungtukai kad, jog, kai, kol, jei, jeigu, nes, kadangi, nors... yra prijungiamieji. Jie prijungia priklausomus sakinius, kurie paprastai atsako į sakinio dalies klausimą.
Niekad nemaniau, kad galima taip pasiilgti namų.
Kai buvome maži, dažnai atbėgdavome čia pažaisti.

DALELYTĖ.
Dalelytė yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių (dar, gi, ne, juk, nebent, vis). Bendrinėje lietuvių kalboje dažniausiai vartojamos šios dalelytės: antai, ar, argi, bene, bent, beveik, dar, gal, gi, jau, juk, kažin, kuone, kone, ne, nebe, nei, nė, nebent, nejaugi, net, pat, štai, tarsi, tartum, tegu, tik, tiktai, vėl, vien, vien, vis, vos. Dalelytėmis taip pat gali eiti žodeliai bet, ir, ypač, lyg, per ir kt.
Dalelytėms labai būdinga jungtis tarpusavy ir su kitais žodžiais. Jungdamosi tarpusavy, jos sudaro sudurtinius žodžius (argi, nebe, nebent, negi, bene, kone, kadgi) ir samplaikas (lyg kad, ne tik, ne tiktai, net ir, ar ne, vos tik, vos vos, tik tik ir kt.), o su kitais žodžiais - įvardžiais, įvardiniais prieveiksmiais, jungtukais - tų žodžių dalį rašoma kartu ir atskirai: kadgi, kaipgi, kurgi, kas gi, kiekgi, kur tik, kaip tik, bet ir, nors ir, kad net, toks pat, tiek pat, ðiaip sau, vis dëlto, vis tiek, vis vien, kas nors, kur nors, kaip nors ir kt.).

JAUSTUKAS.
Jaustukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia įvairius jausmus (a, ach, che, ačiū, deja, valio). Dažniausiai vartojami jaustukai: a, ach, ak, ai, cit, e, che, ei, ek, ė, hm, o, oho, oi, ša, ts, tš, ačiū, bravo, deja, dėkui, marš, sveiks, štiš, vai, vaje, valio.

IŠTIKTUKAS.
Ištiktukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ar vaizdus (brakšt, mirkt, trukt, mia

Komentarai

Paskelbtas jjulijja@one.lt 6 mėnesiai 12 dienos prieš
;)

Paskelbtas lartiox 1 metai 5 mėnesiai prieš
Tikrai puikus sukurtas tinklapis ir viskas labai isaiskintai saunu .

Paskelbtas Tomukas 3 metai 1 mėnuo prieš
Labai pravartus dalykas, nes reikalingas mokantis praktiškai nuo 5-12 klasės ir galbūt vėliau studijuojant.
Išties ilgai ieškojau tokio darbo, žinoma galėtų būti pavaizduota lentele, bet tai būtų patogiau nevisiems.