Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

amžiaus gyventojų skaičiumi, su jų išsimokslinimu. Ūkio sistemoje darbo jėga yra pagrindinis produktas.

Būtina išskirti žmogiškąjį išteklių – tai verslumas, tai yra kažkas, kas įpareigoja. Tiksliau, tai verslininkas:
Ų organizuojantis gamybą, sujungdamas gamybos veiksnius – žemę, darbą, kapitalą, prekių ir paslaugų kūrimui;
Ų priimantis verslo sprendimus apie tai, kokias prekes ir kaip gaminti;
Ų rizikuojantis, žinodamas, kad tie sprendimai gali būti ir netikslūs, klaidingi.
Ų Teikiantis prekių gamyboje naujas technologijas ar verslo organizavimo formas.

Norėdamas, kad pavyktų organizuoti verslumo sugebėjimus, asmuo privalo gauti informaciją apie pasikeitimus ekonomikoje. Kiekvieno tokio verslininko verslo organizatoriaus klausimai yra šie: ar žmonės yra linkę mokėti už tai, ką aš galiu padaryti? Ar galiu parduoti prekę ar paslaugą pakankamai aukšta kaina, padengiančia kaštus ir atnešančia pelno.

1.3 Poreikiai
ir jų tenkinimas. Poreikiai – tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas. Jų ypatybė ta, kad užtikrinant pastovų vienos poreikių dalies (gyvybinių poreikių) tenkinimą, atsiranda naujų, sudetingesnių (sveikatos apsaugos, išsimokslinimo, kultūros) poreikių, taigi bendra poreikių apimtis didėja. Gamyba negali patenkinti žmonių visų poreikių, o norint tai įgyvendinti, reikia nuolat didinti produktų, o vėliau – prekių gamybos ir paslaugų teikimą
Mūsų materialiniai poreikiai yra iš tiesų begaliniai. Ekonominiai poreikiai – riboti.
Ekonomikos problema – galimybė rinktis iš tų galimybių, kurias mums leidžia riboti ištekliai.
Ekonomika – mokslas apie tai, kaip yra paskirstomi ir naudojami riboti ištekliai, siekiant patenkinti alternatyvius konkuruojančius žmonių poreikius.

Ekonomiškumas (ekonomiška veikla) – tai didžiausias naudos pasiekimas mažiausiais kaštais.

Sąnaudų ir rezultatų kalkuliavimas, lyginimas (kiekybinė ir kokybinė pusė). Sąnaudos – tai gamybos procese naudojami ekonominiai ištekliai. (darbo jėga, medžiagos ir žaliavos, įrenginiai, kapitalas ir kt.).


Ekonominės gėrybės ir laisvos (nekaštuojančios) gėrybės. Ekonominė gėrybė. Ekonomistai skiria gėrybes ir ekonomines gėrybes. Gėrybė – realios tikrovės objektas, tenkinantis žmonių poreikius. Žaliavos, miškai, vanduo, įvairios prekės ir paslaugos ir tt. – tai gerybės. Gerybės gali būti laisvosios. Tačiau tokių gėrybių yra labai mažai (pvz. saulės šviesa, vėjas, lietus). Tokios gėrybės tiesiogiai negali būti ekonominės veiklos nei rezultatu, nei objektu.
Ekonominėms gėrybėms būdingi specifiniai bruožai:
Ų Ekonominės


Atgal  1  2  [3]  4  5  6  7  8  9 ... 23  Toliau







Darnipora.lt