Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

rinkoje. Marketinge prekių paklausa skirstoma atskirus tipus ir, atsižvelgiant į tai, reikalinga atitinkamo pobūdžio reklama.
Esant negatyviai paklausai, reikėtų stengtis efektyviomis reklamos priemonėmis pakeisti neigiamą požiūrį į prekę. Reikia išsiaiškinti negatyvumo priežastis, reklamoje pabrėžti tokią savo prekės savybę, kuri leistų ją traktuoti kaip mažiau neigiamą, palyginus su konkurentų gaminiais. Jei nėra paklausos, tai reiškia, kad pirkėjai neturi informacijos apie prekę, ir reikalinga intensyvi reklama, kuri turi padėti dirbtinai sukurti prekės panaudojimo sritį.
Kai yra potenciali paklausa, bet nėra prekių, reklamos, skirtos gamintojams, pagalba galima organizuoti jų sukūrimą, tuo pačiu orientuojant vartotojų poreikį būtent į kuriamą prekę.
Mažėjant paklausai, reikalinga išsaugoti prekę rinkoje primenančios, bet tvirtai argumentuotos reklamos pagalba. Paklausos mažėjimo priežastis dažnai gali būti sumažėjęs reklamos dažnumas ar efektyvumas.
Varijuojant paklausai, ypač sezoninių prekių, reklama nėra labai būtina, bet, panaudota reikiamame laikotarpyje, ji atlieka vieną pagrindinių ekonominių funkcijų – subalansuoja pasiūlą su paklausą.
Pilna paklausa – palankiausia situacija, kurią reikia išsaugoti. Tad reikalinga sakinga reklama, tik retkarčiais primenanti apie prekę. Tačiau reikia turėti reklaminių situacijų planą, reikalui

esant, atstatyti susidariusią nestabilią padėtį.
Esant perteklinei paklausai, reklama arba nereikalinga, arba taikoma atvirkščio pobūdžio reklama, neskatinanti prekių pardavimo. Gali būti vykdoma reklamos programa, aplamai mažinanti kai kurių prekių poreikį.
Ar reklama yra naudinga visuomenės požiūriu? Vienareikšmio atsakymo nėra. Gindamos savo veiklą, reklamos tarnybos pateikia tokius argumentus:
2. Reklama padeda apsispręsti pirkėjui. Ji informuoja visuomenę apie naujas prekes, taip pat apie gaminių prekių patobulinimus. Informuodama pirkėjus apie rinkoje esančias prekes, reklama sumažina prekių paieškos kaštus.
3. Reklama padeda konkuruoti naujiems gamintojams.Informuodama visuomenę apie naują produktą, ji padidina pardavimo apimtį ir kartu sumažina kaštus.
4. Reklama remia komunikacines institucijas. Didelė dalis už reklamą gautų pajamų skiriama radijui bei televizijai finansuoti. Visokiai reklamai tenka svarbus vaidmuo remiant laikraščius.
5. Reklama padeda garinti produktų kokybę. Per reklamą suformuotas pasitikėjimas firmos vardu gali tapti didžiuliu turtu, kurio firma stengsis neprarasti ir todėl nesiryš pardavinėti nekokybiškas prekes.
Tuo tarpu reklamos kritikai pateikia tokius argumentus:
1. Dažniausiai reklama reiškia lėšų švaistymą. Didžiausia reklama būna
oligopolinėje rinkoje, kai A firma stengiasi pavilioti B firmos pirkėjus. Todėl pastaroji reklamuojasi norėdama apsisaugoti, kad jo pirkėjai nepereitų į A firmą. Išsireklamavusios firmos A ir B rinką dalysis taip pat kaip ir iki reklamavimosi. Niekas nesikeičia, išskyrus tai, kad padidėjo kaštai. Pirkėjas turi mokėti už prekę daugiau vien todėl, kad ji buvo reklamuota. Nors firma ir supranta, kad švaisto lėšas, bet ji negali nesireklamuoti, nes jos rinkos dalis gali atitekti konkurentams.
2. Net jei reklama ir nereiškia lėšų švaistymo, ji gali būti žalinga, nes ji sukuria nenaudingus poreikius, iškreipia žmonių polinkius, didina visuomenės materiališkumą.
3. Reklama, dėl kurios poveikio padidėja prekių pardavimas kai kuriems vartotojams, gali būti nepriimtina daugumai. Juk neįmanoma klausytis radijo ar žiūrėti televizoriaus, kai pateikiama neskoninga reklama.
4. Reklama gali iškreipti turimas žinias, informaciją. Laikraščiams, gaunantiems dideles pajamas už firmų reklamą, sunku būti objektyviems sprendžiant įvairias socialines problemas.
Kadangi gan sudėtinga palyginti tokius prieštaringus argumentus, mūsų nuomone, neteisinga teigti, kad reklama yra nuostolinga visiems, taip pat sakyti, kad reklamuodamiesi niekad nepralaimi.