Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė ilona19)

Parsisiųsti darbą:Zip


Darbas:

su popiežiumi,Hanzos miestais; 1371 m. Algirdo laiškas Konstantinopolio patriarchui. Šiuose dok. išsakytas oficialus požiūris konkrečiais tarpvalstybiniųryšių klausimas bei į savo valdomą valstybę. PVZ.: Algirdo atsakymas imperatoriui Karoliui IV į jo siūlymą krikštytis, atskleidžia Lietuvos valstybės modelį ir kuriamą jos ateitį. Algirdas atsakyme išdėsto tokias sąlygas: visi Rytprūsiai ir Karaliaučius - Lietuvai, V.Europa neturi kliudyti Lietuvai užvaldyti visas rusų gyvenamas žemes, kad visos lietuvių gyvenamos teritorijos turi būti sujungtos. Panašiai mąstė ir Vytautas, tačiau nepavykus iškraustyti ordinų, nutarta krikštą įgyvendinti per Lenkiją. Jogailos vestuvės lėmė nemažai santykių naujovių tarp Lenk. ir Liet. Reikėjo sugyventi skirtingoms sistemoms. Šiuose santykiuose formuojasi ideologinis frontas, plačiau atskleidžiantis teisinės minties klodus. Jų plėtrai postūmį duoda XVI a. V. Europos renesanso kultūros idėjos. LDK siekia įtvirtinti politinį ir socialinį savitumą. Tai imasi įgyvendinti kodifikavimu, formuoja vientisą teisės sistemą. Lietuvai įgyvendinant šiuos tikslus, o Lenkijai laikantis kitų pažiūrų kildavo teisinių politinių diskusijų. Ideologinės priešpriešos grindžiamos tautų skirtinga istorine praeitimi, tradicijomis, tikslais. LDK savarankiškumo idėja kaip priešprieša lenkiškajai išsilaikė iki XVIII a. pab., kol abi valstybės buvo sunaikintos.

LDK kanclerio Goštauto teisinės pažiūros

Raštuose karalienei Bonai Sforsai - bijojo Liet. Lenk. sujungimo į vieną valstybę. Anot jo kiekviena valstybė priklauso nuo savitų tautos papročių, įgimtų polinkių. Jo užrašai aiškiai rodo jį turėjus išsakyti savo nuomonę apie valdžios institucijų santykį abiejuose valstybėse. Atkreipia dėmesį į vidaus politikos problemas, kylančias dėl LDK sudarančios dvitautės valstybės - lietuvių ir rusėnų. Jo įsitikinimu lietuviai turi istoriškai suformuotus valstybės interesus, rusėnai - skirtingas prigimtines savybes, kurios gali juos padaryti priešais. Taip pat jis tarsi darė įtaką bendro valdovo vykdomai politikai per jo aplinką, arba norėjo bent duoti suprasti kokių jis laikosi pažiūrų, būdamas faktinis LDK vyriausybės - Ponų tarybos vadovas.

Roizijaus, Rotundo teisinės pažiūros

Savitos Lietuvos apraiškų matyti ir ispano Rozijaus, Rotundo darbuose. V. Europos humanistų propaguota mintis kurti įstatymus laikantis istorinės Romos įgyvendintų principų, Lenkijoje skirtingai nuo Lietuvos nebuvo populiari, todėl Rozijus pasitraukė į Vilnių. Jis Žygimantui Augustui teigė: „Juk respublika tampa ne ta visuomenė, kuriai duoti įstatymai ir teisinga teisė, o ta, kuri įstatymais ir teisinga teise yra valdoma.“ Lotynų k. išleido studiją „Šventosios Lietuvos tribunolo sprendimai“, kuria skatino teismuose remtis įstatymais. Rotundas parašė publicistinę ir humanistinę Lietuvos istoriją „Lenko pasikalbėjimas su lietuviu“- tai tarsi Lietuvos politinio savarankiškumo manifestas. Čia iškelta laisva asmenybė - tautos istorijos kūrėja, kad valstybė esanti žmogaus darinys, todėl žmogaus protas joje egzistuojančią tvarką. Jis siekė suderinti teisės galią su stipria didžiojo kunigaikščio valdžia. Taip pat teigė, kad visuomenė ir tauta sudaryta iš lygiateisių žmonių, luominę priklausomybę lemia ne tik kilmė, bet ir doros ypatybės. Tėvynės gerovė priklauso nuo piliečių gerovės. Rotundas gynė katalikiškąjį požiūrį, įrodinėjo, kad dvasininkų luomas svarbiausias.

Lietuvio teisinės pažiūros

Publicistas. Jo traktatas „Apie totorių, lietuvių

ir maskvėnų papročius“ - 1550 m. Jis kvietė Žygimantą Augustą suimti LDK valdžią į rankas ir reformomis pažaboti bajorų savivalę. Pirmiausia reikia atgaivinti paprotinę teisę (perimtą iš romėnų). Tiki ne dievo, bet įstatymo tiesa. Teisė duoda tautai valstybės būvį; bet įstatymų vykdymą prižiūri valdovas. Vytauto valstybė iškeliama kaip idealas, kurio turi siekti Žygimantas Augustas.

Volano teisinės pažiūros

Publicistas, kalvinizmo ideologas. Neigė organinės visuom. egzistavimą. Visuomenė sudaryta ne iš luomų, o iš lygių individų, kuriuos sukūrė gamta. Remiantis teise, kuriamus įst. laikė Dievo išradimu ir dovana išmintingiems žmonėms. Laisvė- didžiausia žmonijos gėrybių. Ją saugoti svarbiausias valstybės uždavinys. Laisvė turi dvejopą prigimtį: individo įgimta (prigimtinė teisė) ir kuriama žmonių bendrijos. Pagal jį yra tokios teisės rūšys: Amžinoji- pasaulio tvarkos idėja esanti dievo prote; Prigimtinė- atspindi dieviškąją teisę gamtoje; Žmogiškoji - žmonių teisė, konkretus pavidalas- įst.; Dieviškoji- taisanti prigimtinės ie žmonių teisės trukumus. Remdamasis Aristoteliu, teigia, kad jei įst. nutolsta nuo įgimtos dorumo taisyklės- ardo piliečių sąjungą ir tarp žmonių pasėja maišatį bei vergiją. Žvelgdamas į LDK visuomenę mato 3 luomus- kilmingųjų (kurie atlieka karinę tarnybą, budi gindami tėvynę), miestiečių (kurie užsiima prekyba, importu, eksportu) ir žemdirbių. Dvasininkijai skirtingai nuo Rotundo neskyrė ypatingos svarbos. Volanas ir Rotundas sutarė dėl požiūrio į valdovo ir įstatymų santykį: valdovas gali elgtis tik taip kaip siūlo įst., teisė visų piliečių ir karaliaus valdovė.

Daukšos teisinės pažiūros

Išvertė į lietuvių kalbą J. Ledesmos Katekizmą, o 1599 m. J. Vujeko „Postilę“. Jis laikomas lietuvių kalbos spausdinto rašto pradininku. Postilėje pritarta, kad kalba esminė tautos ir valstybės atspirtis. Tačiau valstybės kalbos pagrindu laikė - tėvų kalbą. Gimtoji kalba turi ypatingos svarbos tautos religiniam bei politiniam gyvenimui. Kalba - bendras meilės ryšių, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją - sunaikinsi santaiką, vienybę, visą gerovę. Sunaikink - ją užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio gyvybę ir garbę.

Remiantis visomis šiomis pažiūromis galime teigti, kad nuo XVI a. prad. teisinei minčiai skirta įtvirtinti savitą valstybingumo raidą, pagrįstą iš antikos kildinama tradicija. Priežastys lėmusios koncentruotą plitimą Lietuvoje: Noras įveikti valstybingumo silpnėjimą; Sukurti darnią teisės sistemą valstybėje, kuri būtų įtvirtinta sąlygine luomų lygybe, apgintos valstiečių miestiečių teisės, slopinamos bajorų politinės ambicijos.

Aukštųjų teisės mokyklų studijos LDK

Teisės mokslas kaip menų sistemos dalis ir specializacija pradėjo rastis tik XIII a. pirmiausia Bolonijoje, Paryžiuje. 1579 m. įsteigta Vilniaus akademija, joje mokoma buvo pagal vakarų tradicijas, bet teisės fakultetas nebuvo įkurtas. Tik 1644 m. LDK kancleriui K.L. Sapiegai užrašius Vilniaus akademijai fundaciją įsteigti teisės fakultetą ir teisės profesoriams išlaikyti, 1645 m. įkurtas teisės fakultetas: 3 katedros - 2 kanonų teisės, viena civilinės, dirbo iš Bavarijos pakviesti profesoriai. (prof.A.Olizarovijus parašė traktatą „Apie politinę žmonių visuomenę. Jis prigimtinės teisės teorijos šalininkas. Anot jo teisinės normos negali įtvirtinti žmonių nelaisvės. Ne tik bajorai bet ir valsričiai yra valstybės piliečiai). 1655 m. karas su Maskva nutraukė Vilniaus akademijos darbą. Po jo jėzuitai neatkūrė teisės fakulteto, o kanonų teisė buvo dėstoma teologijos fakultete. XVIII a. LDK mokslą palietė švietėjiškos idėjos. 1781 m. Vilniaus akademija reorganizuota į Lietuvos vyriausią mokyklą ir perduota Edukacinės komisijos žinion. Joje įsteigta Moralinių mokslų kolegija, kurios programoje numatyta dėstyti kanonų ir romėnų, prigimtinę ir tarptautinę, taip pat LDK galiojusią teisę, apibūdinant jos santykį su lenkijos teise.

9 tema ATKURTOS LIETUVOS VALSTYBĖS TEISĖ (1918-1940 m.).

išskiriami 2 etapai : 1. Parlamentarizmo 2. Autoritarizmo po 1926 m. perversmo.

Sąlygos, dėl kurių tapo galimas Lietuvos valstybingumo atkūrimas:

Jau pirmaisiais Pirmojo pasaulinio karo metais aktyviausia Lietuvos inteligentijos dalis kėlė politinės autonomijos Rusijos imperijoje mintį.

1915 m. rudenį okupavus vokiečiams Lietuvos teritoriją, Lietuvos visuomenės veikėjai ryžosi panaudoti mėginimas atkurti nepriklausomybę.

Papildomas impulsas - Vokietijos ir Austrijos vengrijos vyriausybių 1916 m. lapkričio 5 d. nutarimas atkuti Lenkijos valstybę.

1917 m. vasarį carizmo Rusijoje žlugimas, sustiprinęs pavergtųjų tautų pasitikėjimą savo jėgomis.

Tačiau tuo pat metu kilo grėsmė patekti į kitos galingos kaimynės - Vokietijos - priklausomybę. Vokietijai planuojant pajungti sau okupuotą Lietuvą, lkietuvių veikėjams pasiūlyta prie vokiečių karinės administracijos sudaryti “Pasitikėjimo tarybą”. Tam sušaukta lietuvių atstovų konferencija išrikti tarybos sudėčiai. Konferencija dirbo 1917 m. rugsėjo 18-23 d. Priimtoje rezoliucijoje skelbiamas lietuvių tautos pasiryžimas, siekiant laisvos Lietuvos raidos, jos etnografinėse sienose sukurti demokratinias pagrindais sutvarkytą lietuvos valstybę.

1917 m. gruodžio mėn. deryboms su Rusija breste, tarp Vokietijos vyriausybės ir Lietuvos tarybos atstovų susitarta, kad Vokietija Lietuvai suteiks savarankiškumą, bet pastaroji turės įsipareigoti užmegzti sąjunginius ryšius su pirmąja.

Lietuvos tarybos1917 m. gruodžio 11 d. pareiškimas dėl Lietuvos valstybės atstatymoir sąjungos su Vokietija. .Vokietijai delsiant pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.Remiantis tautų apsisprendimo teise Tarybos 1918 m.vasario 16 d. pareiškimas dėl nepriklausomos, demokratinias pagrindais sutvarkytos Lietuvos valstybės su sostine Vilniumi atstatymo ir tos valstybės atskyrimo nuo visų valstybinių ryšių, kurie buvę su kitomis tautomis.

Vasario 16 Aktas tapo svarbiausiu XXa. Atkurtos Lietuvos valstybės konstitucinę reikšmę turėjusiu aktu. Juo iš esmės rėmiasi moderniosios Lietuvos valstybės buvimas ir visi vėlesnieji - laikinieji



Atgal  1 ... 8  9  10  11  [12]  13  14  15 ... 20  Toliau



Skelbimai
 
 
TEISES,VADYBOS,ADMINISTRA  diplominis2012
 
Bakalauro ir magistro dar  diplominis2012
 
 
 
 
Aukšta darb? kokyb?  marius_darbai
 
 
 
Kokybiški rašto darbai  RasauStudentams
 




Darnipora.lt