Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Lietuva 200m. kariavo su kryžiuočiais.
Ji siaubiama per Napoleono karus, o taip pat per 1 ir 2 Pasaulinius karus. 1918m. paskelbus nepriklausomybę, vėl Lietuvai tenka laviruotu tarp Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos. Dabartinė Lietuva palyginus nuo tarpukario gerokai pasikeitė. Karaliaučiaus kraštas po 2 Pasaulinio karo tapo Rusijos teritorija, o Lenkija nebereiškė pretenzijų dėl Vilniaus. Lietuva yra JTO narė. Lietuvai svarbų vaidmenį vaidina Klaipėdos neužšąlantis uostas. Per Lietuva eina keliai jungiantis R. ir V. Europos, Š. ir P. Europos centrus.
1989m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, jog Lietuvoje 22km. nuo Vilniaus į šiaurę yra Europos centras.
Geri santykiai su latviais, estais, lenkais. Tačiau rytuose nenuspėjama Baltarusija, Kaliningrado srityje didžiausias ginklų potencialas Europoje.


3.Lietuvos teritorinis, administracinis suskirstymas, jo kaita, ir ateitis po 2 Pasaul. karo ir tarpukario Lietuvoje.

Lietuva

šiuo metu suskirstyta į 44 administracinius rajonus. Šis suskirstymas įvestas 1950m. Iki tol buvo valsčiai ir apskritys. Didesni miestai yra rajonų centrai, kurie paprastai atitinka rajonų pavadinimus. Yra tik dvi išimtys: Klaipėda-Gargždų r., Akmenė-N.Akmenės r. 44 r. sudaro apskričių žemesnę grandį ir vadinami savivaldybėmis. Savivaldybės suskirstytos į seniūnijas, jas valso seniūnai. Miestai turi savivaldybių administracines teises. Didžiausi rajonai: Varėnos, Šilutės, Panevėžio, Vilniaus, o mažiausi: Prienų, Jonavos, Širvintos.
Lietuvos geografinis centras - Kėdainiai.
Lietuva pastaraisiais metais suskirstyta į 10 apskričių.


4.Lietuvos gelmių sandaros bruožai

Lietuvos paviršiaus reljefas ir jį sudarančios dienos formavosi per ilgus amžius. Šis procesas truko apie 4 milijardus metų. Paviršius paveldėjo visus geologinius praeities bruožus, kvartero periodo paveldėjimai performavo paviršinius sluoksnius. Visi geologiniai daviniai susidaro tam tikromis sąlygomis(pvz. kuriame sluoksnyje randama žuvų liekanų vadinasi tuo metu ten buvo jūra). Geologinius tyrimus matome karjeruose, upių atodangose, gręžiniuose. Lietuvos žemių gelmių daviniai trejopi: 1.kristalinio pamato d. 2. nuosėdinės dieno 3. Kvartero nuogulos
Lietuva yra R. Europos platformos V. dalyje, R. dalimi praeina tektoninis lūžis, kuris eina per Latvijos miestą Daugpilį ir Visaginą Lietuvoje. Slavų kronikose minima, kad Lietuvoje buvo žemės drebėjimą siekęs 9 balus, nes sugriovė visas Lietuvos pilis.
Lietuvoje kristalinis pagrindas slūgso prie Baltijos jūros 2000m. gylyje, o prie Vilniaus apie 500m. gylyje. Po Baltija artėja į paviršių. Rytinė dalis kasmet po 2mm. kyla, o kita dalis po tiek pat leidžiasi.
Kristalinis