Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Panerius ir Kauno IX forta, cia turi nusirengti ir gulti i duobes ant nušautuju, kad butu sušaudyti atsiustu ir vietoj suburtu naikintoju komandu. Kalnai drabužiu styro iš toli, ir žudikai cia pat juos pardavineja. Antra karta Lietuva ištiko siaubo šokas - vel naikinami žmones be jokios kaltes. Kauno VI forte kasdien badu numarinama iki 400 karo belaisviu. Už pyliavu nepristatyma Vilniaus komisariato gestapininkai sušaudo po 5 kiekvieno valsciaus ukininkus ir palieka miesteliu aikštese. Už pašauta vokieciu pareiguna sudeginamas visas kaimas arba sušaudoma 100 iš eiles susemtu apylinkes gyventoju. Kauno Ažuolyne ir Vilniaus Katedros aikšteje kybo pakartieji. „Gerbiamas pone pilieti, / Tu jau kojomis žemes nelieti. / Ant šakos tu švieti pakabintas, / Kaip Naujosios Europos žibintas", - ironiškai eiliavo anoniminis autorius.
Hitlerine Vokietija visiškai neketino prisiimti tautu išlaisvinimo misijos. Jai terupejo išplesti „gyvybine erdve"

germanu rasei, kuri ikunija geriausias žmonijos dorybes, ir apvalyti užkariauta teritorija nuo žydu - „Europos vežio", nes rasiu kova - tikrasis istorijos proceso variklis (A.Rosenbergas). „Visas Pabaltijys turi tapti imperijos dalimi", - pareiške A.Hitleris 1941 m. vasara, isitikines, kad bolševizmas jau sutriuškintas. Sudarinejami smulkus „liliputiniu respubliku" kolonizavimo planai: deportuoti 50 % latviu ir estu, 85 % lietuviu ir ikurdinti 650 000 vokieciu - pakankamas skaicius nutautinti šiai teritorijai. Kiekviena diena Kaune apsigyvena po 300 vokieciu, todel lietuviai tures išsikelti iš centro i pakrašcius. Vokieciu kalba paskelbiama „tautas jungiancia kalba", - ji yra „tarnybine", o lietuviu tik „leistina". Ostlando komisarai žiurejo i Lietuva kaip i karo grobi - visi krašto resursai priklauso Vokietijai; gatvese, aikštese, kino teatruose ir bažnyciose jaunimas gaudomas Reicho darbo tarnybai bei Vokietijos fabrikams; nepaklusniu inteligentu, karininku, i Lietuva atbegusiu klaipediškiu kontingentai siunciami i Štuthofo, Dachau, Birkenau stovyklas. „Kas yra baisesni žudikai - bolševikai ar naciai?" - klause 1943 m. antinacines rezistencijos laikraštis „Nepriklausoma Lietuva".
Dideli vargai, areštai, žutys lauke komunistinio aktyvo ir sovietines santvarkos simpatiku, kurie pirmosiomis karo dienomis išbego ieškoti prieglobscio „socializmo tevyneje". Jau prie senosios SSRS sienos 23 000 pabegeliu minia sulaike NKVD užtvaros, medžiojancios šnipus ir diversantus. Milicininkai, ginkluoti dar smetoniniu laiku pistoletais, šaudomi vietoje. Sušaudymui buvo išrikiuoti ir visi Lietuvos komjaunimo vadovai (tarp kitu ir E.Mieželaitis), išgelbeti atsitiktinai. I lietuvius komunistus, vilkincius angliškos medžiagos kostiumais ir nemokancius

Komentarai

Paskelbtas lolita 4 mėnesiai 4 dienos prieš
Ačiū, puikiai padėjo pasiruošti egzaminui

Paskelbtas Rita 3 metai 5 mėnesiai prieš
AČIŪ už naudingą informaciją, už naujai parašytus jau žinomus dalykus, atsidžiaugt negaliu skaitydama.