Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Mitochondrij)

Darbas:

baigiasi žodžiu anga.
K. Būgos žodynas – iš dalies aiškinamasis, iš dalies verstinis. Autorius jame stengėsi duoti kuo daugiau žinių apie aprašomą žodį, neretai toli įsileisdamas į gramatikos ir net istorijos dalykus. Vertimai čia pateikti ne viena kalba (yra nurodoma rusų, baltarusių, lenkų, vokiečių, lotynų ir net graikų kalbų atitikmenų). K. Būga buvo verčiamas kuo greičiau išleisti žodyną, todėl jo darbe yra nemaža metodinių klaidų, sandaros trūkumų. Tačiau nepaisant įvairių netikslumų, K. Būgos „Lietuvių kalbos žodyno“ pasirodymas buvo svarbus įvykis ne tik lietuvių leksikografijai, bet ir apskritai kalbotyrai.
Po K. Būgos mirties penkerius metus niekas nejudino jo kartotekos. Tik 1930 m. „Lietuvių kalbos žodyno“ redagavimas buvo pavestas Juozui Balčikoniui. Jis kartu su keliolika savo bendradarbių toliau rinko žodžius, tvarkė turimą kartoteką.
Lietuvių kalbos žodynų buvo leidžiama ir užsienyje. 1875 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė M. Tvaraucko ,,Tlumocznis arba Slownikas Angielskaj-Lietuwyszkas ir Lietuwyszkaj-Angielskas“, XX a. pradžioje A. Lėlys išleido „Lietuviškos

ir angliškos kalbų žodyną“ ir „Angliškos ir lietuviškos kalbų žodyną“. J. Barysta Argentinoje išleido ,,Lietuvių – ispanų žodyną“ (1933 m.), B. Jodelis Brazilijoje – „Lietuviškai-portugališką žodyną“ (1927 m.) ir t. t.
Labai reikšmingas leksikografinis darbas yra „Lietuvių rašomosios kalbos žodynas“ (,,Wörterbuch der litauischen Schriftsprache“), parengtas šveicarų kalbininkų M. Nydermano, A. Seno, P. Brenderio ir lietuvių kalbininko A. Salio, išleistas Heidelberge (Vokietija). Žodyną sudaro penki tomai. I tomas išėjo 1932 m., paskutinysis – 1968 m. Žodynas skirtas tiek lietuviams, tiek vokiečiams. Visi mokantys vokiškai gali susipažinti su dabartinės lietuvių kalbos leksika. Žodžiai čia sukirčiuoti, turi gramatines, semantines ir stilistines pažymas.
Antras panašios paskirties žodynas yra keturtomis Aleksandro Kuršaičio „Lietuvių – vokiečių kalbų žodynas“ („Litauisch-Deutsches Wörterbuch. Thesaurus Linguae Lituanicae“). Tai sritinis lietuvių kalbos žodynas, kur sukaupta daug vertingos Rytų Prūsijos leksikos. Visi žodžiai išversti į vokiečių kalbą, duodama ir kai kurių žodžių baltarusiškų ir rusiškų atitikmenų. Pirmasis žodyno tomas išėjo Getingene 1968 m., antrasis – 1970 m., trečiasis – 1972 m., ketvirtasis – 1973 m.
Mokslinį etimologinį lietuvių kalbos žodyną parengė Ernstas Frenkelis ir jo mokiniai – „Litauisches etymologisches Wörterbuch“ (devyniolika sąs., 1955-1965 m.). Pirmą – devintą sąsiuvinį spaudai parengė pats E. Frenkelis, kiti buvo išleisti jo mokinių Getingene. Šis žodynas – svarbus indėlis ne tik į lituanistiką, bet ir į indoeuropeistiką, nes jame sukaupta daug etimologinės medžiagos iš visų baltų kalbų.
Iš kitų užsienyje išleistų žodynų minėtini dar šie: C. Kudzinovskio (Lenkija) parengtas S. Chilinskio „Naujojo testamento“ vertimo žodžių indeksas (1964 m.), M. Margerio (JAV) „Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas“ (1956 m.), D. Robinsono atvirkštinis lietuvių kalbos žodynas („Lithuanian reverse dictionary“, Cambridge – Michigan, 1976 m.)