Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Mitochondrij)

Darbas:

išsiruošė į kelią; 4. „kryptis, maršrutas“: Parodykit kelią į teatrą; 5. „veikimo, tikslo siekimo būdas“: Darbas – kelias į pasisekimą. Pagrindinė šio žodžio reikšmė yra pirmoji, nes ji realizuojama gana įvairiuose kontekstuose be didesnių apribojimų (plg. siauras, tiesus, lygus kelias; Vilniaus kelias; tiesti kelią, važiuoti keliu, kelyje rasti ir t. t.). Šia reikšme vartojamas žodis įeina į griežtai apibrėžtą teminę grupę: kelias gali reikšti gimininę sąvoką ir apimti rūšines sąvokas reiškiančius žodžius: plentas, vieškelis, takas. Žodis, pavartotas visomis kitomis reikšmėmis, neturi tokių ryškių santykių su kitų žodžių reikšmėmis, bet jo sintagminiai ryšiai labiau apibrėžti, apriboti. Pavyzdžiui, ,,krypties, maršruto“ reikšmę žodis kelias gali turėti, tik pavartotas su veiksmažodžiu rodyti ar jo vediniais; niekas nesako aptarti kelią reikšme „aptarti maršrutą“, arba kelias

nepavyko reikšme „kelionė nepavyko“ ir t. t.
Kadangi pagrindinė reikšmė mažiausiai priklauso nuo konteksto, kalbotyroje ją įprasta laikyti laisvąja, arba nesusijusia, reikšme. Šalutinės reikšmės dar vadinamos susijusiomis, arba sietinėmis.
Daugumos žodžių pagrindinės reikšmės dažniausiai esti pirminės istoriniu požiūriu, o šalutinės paprastai yra vėlesnis kalbos raidos produktas. Šalutinės reikšmės atsiranda tada, kai iškyla reikalas pavadinti naujus daiktus ar reiškinius, naujas sąvokas, dar neturinčias pavadinimo. Naujas, neturintis pavadinimo tikrovės objektas jau žinomo dalyko vardu pavadinamas ne atsitiktinai, o remiantis tų daiktų panašumu ar kokiu nors loginiu jų ryšiu. Pavyzdžiui, žodį plunksna „raginis stiebelis su pūkais iš šalių ant paukščio kūno“ pritaikius kitiems panašią formą turintiems ir ypač panašią funkciją atliekantiems objektams pavadinti, susidarė tokios naujos jo reikšmės: 1 „plieninė plokštelė rašyti rašalu ar tušu“: Rašau su nauja plunksna; 2. „spyruoklė“: laikrodžio plunksna. Žodis namas gali reikšti: 1. „gyvenamąjį trobesį“: mūrinis namas; 2. „šeimos ūkį, sodybą“: namų šeimininkė; 3. „gyvenamąją vietą“: pasiilgti savo namų; 4. „drauge gyvenančius žmones, šeimyną“: Perduokit namams linkėjimus. Šias reikšmes yra nulėmę loginiai pavadinamų dalykų ryšiai, ir visos jos yra atsiradusios iš pagrindinės reikšmės.
Tačiau šitokia reikšmių ypatybė būdinga toli gražu ne visiems žodžiams. Įvairūs kalbiniai ir nekalbiniai procesai yra nulėmę, kad kai kurios istoriškai pirminės reikšmes dabartinėje kalboje yra pasitraukusios į periferiją arba net ir visai išnykusios, o kitos reikšmės, kurios atsirado vėliau, dabar