Komentarai (0)

(Darbą įkėlė chachatuska)

Darbas:

sukurianti savo mokslą, meną etc. Kultūrai būdingas vientisumas ir harmoninga jos dalių sąveikia.
- Ciklas. Dygimas, žydėjimas, brendimas ir nykimas.
Pirmi trys yra kultūra- klesti filosofija, mokslai, menai; gyva, organiška, sakralumas ir pagarba protėviams. Paskutinė- civilizacija. Surambėja mąstymas, klesti miestai, technologijoje iškyla mechaniškumas, didmeninis augimas, skepticizmas, visuotinė ekspansija, gyvybingumo stoka moksle.
Toynbee.
Sąvoka- „civilizacija“. Istorija yra kurianti jėga. Išeities taškas yra ne organinis civilizacijų augimas, o gamtinės aplinkos ir socialinių sąlygų metamas iššūkis, į kurį gyvybinga visuomenė sugeba atsakyti sukurdama kultūros formas ir techniką. Teoretikas, iš anksto žinantis būsimas kultūrų augimo konfigūracijas bei determinuotą kultūros formų skleidimąsi panaudojant istorinės praeities analizę, kad patvirtintų, neišvelngiamai priima morfologinio mąstymo paradigmą.
Tarpkultūriniai ryšiai yra įmanomi.
Išlieka ir visuotinė istorija, irpažangos idėja, nors atmeta vienalinijinį istorinį progresizmą.
Jam rūpi žmogaus individualybės vaidmuo civilizacijos genezės augimo fazėse, skylančiose visuomenėse.
Civilizacijos augimą aiškina istorinis dėsnis.
Plėtoja daugialinijinio evoliucionizmo

pradus.
Danilevskis.
- Organinio gyvenimo ir civilizacijų raidos analogija.
- Pažamga yra tiek Vakarų, tiek Rytų kultūrose. Tai universali būsena, priklausanti nuo konkrečios civilizacijos amžiaus.
- Nėra vieningos pasaulinės istorijos, o tik atskiros, viena kitą keičiančios civilizacijos, kurių raida individuali.
- Raidos dėsniai. 1.Gentis sukuria civilizaciją. 2. Būtina politinė nepriklausomybė. 3. Vieno kultūrinio, istorinio tipo civilinaliniai pradmenys, tiesiogiai neperduodami kito tipo tautoms. 4, civilizacija. funkciuonuoja ir klesti kai yra įvairovė.5, civilizacijos raida – daugemiatis augalas.
- Translecijos būdai: kolonizacija įskiepijimas ir dirvos trešimas.
Špengleris
- kultūros morfologijoje pereinama prie pesimistinių koncepcijų
- reakcija į viena linijinę pažangą
- „vakarų saulėlydis“
- skiria 8 kultūras:1. egipto;2, Indijos3.babilono, 4.Kinijos, 5. majų, 6. Apoloniškoji – antikos apnuogintas žm., dvasios kūnas – tvarka statiška. 7. faustiškoji – krikščioniškoji; dvasios erdvė – valios kultūra (funkcionalus) 8. Magiškoji (Arabų) – islamų autoritetas ir dangiškoji hierarchija dvasios ir kūno dualizmas (magiški santykiai)
- Menas kaip kultūros procesų ir asmenybės matuoklis, gyvas organizmas
- Vieninga žmonijos ir žmogiškosios kultūros istorija, bet subjektyvus vertinimas
- Kritikavo tradicinį istorijos periodizavimą.
- Kultūroms būdingas sava imanentinė dvasia.
Toynbee.
- kultūros sąvoka keičia civilizacijos sąvoka
- trys pagrindiniai tarpsniai: iki civilizacinis civilizacinis ir pocivilizacinis
- pažanga tai laipsniškas tobulėjimas
- mokslas ir menas nėra savarankiški
- lokalinės civilizacijos yra lygiavertės civilizacijos partnerės.
- Priskaičiavo virš dvidešimt civilizacijų kurias grupavo į pirmines antrines tretines ir palidovines.
- Civilizacija - laiko ir erdvės apribota kultūra – istorinė sistema pasižyminti santikine visuomeninio politinio dvasinio gyvenimo ir ūkine vienove
- Istorinė raida dinamiškas procesas
- Fazės: genezė subrendimas lūžis, nuosmukis, dezintegracija
- Pradžią duoda iššūkis ir atsakas, iššūkį pastebi elitas, kurybinė mažuma patraukia inertišką daugumą. Uždaras ratas. Nuosmūkio požymiai: 1. masiška prievarta. 2. militarizmas, 3. diferenciacija. 4. pasipriešinimas mažumai.
- Europocentristinė chema.

Civilizacija ir jos kilmės problem