Komentarai (0)

(Darbą įkėlė chachatuska)

Darbas:

ribą, skiria 2 kultūros plotmes: individualiąją ir objektyviąją. Špengleris sugretino kultūrą ir civilizaciją, kaip skirtingus tarpsnius. Kultūra kūrybiška, organiška, paskui stabarėja, darosi neproduktyvi ir virsta civilizacija (H.Hesės „Stiklo karoliukų žaidimas“). Kultūra išsenka, darosi bedvasė. Šitas modelis tinka maceinai ir šalkauskiui. Kiekvienas kūrėjas yra tas veiksnys, kuris gamina produktus. Rytų kultūros yra kuriančios, o vakarietiška yra techniška, išorinė. Jei imame žmonių veiksmą kaip kūrybinį veiksmą, tai jis turi turėti: 1. vaizdinį 2. priemones 3. medžiagas. Visi tie dalykai kurie gimsta žmogaus veikloje, yra dvasinių priemonių sudaiktinimas ( Hegelis). Žmonių padarytas produktas atskleidžia savo pranašumą prieš gamtą, su juo dirbti geriau.

Kaip atsiranda kultūros produktai: jei žmogus yra tam tikroje kultūroje, tai jis nepradeda kultūroje. Kei pirmykštės kultūros žmonės gamino titnaginį

kirvį. Tam jis turi mokėti pasidaryti. Jei imame žmonių veiksmą kaip kūrybinį veiksmą, tai jis turi turėti: 1. vaizdinį 2. priemones 3. medžiagas ( reikia žinoti kur tos medžiagos ieškoti). Kad atsirastų kirvis reikalingas kirvio darymo menas. Visi tie dalykai kurie gimsta žmogaus veikloje, yra dvasinių priemonių sudaiktinimas ( Hegelis). Žmonės turi žinoti paskirtį to įrankio, o ne tik turėti įrankio gaminimo meną. Jei nebūtų daikto naudojimo mokyklos, tai niekas ir negamintų daikto. Kirvis turi technologinį aspektą, kad juo geriau triuškinti kaulus nei bet kuo kitu.
Aplinkybė, kad žmogus gimsta pasaulyje neaprūpintas gamtos produktais ir daro žmogų kūrybišku, t. y. padaryti tai, kas savime gamtoje neatsiranda. Žmogus transcenduoja gamtą savo kūryba. Įveikia gamtos imanentiškumą. Dėl to ir lengva apibrėžti kūrybą pagal žmogaus padarytus daiktus. Tas, kas pasidaro, pasilieka prie žmogaus. Žmogaus veiklos vaisiai, artefaktai, daiktai greižta prasme, yra žmonių padaryti produktai, pritaikyti tam tikrai paskirčiai, žmonių tikslus realizuojantys. Daiktas yra visada kam nors skirtas.
Psichologinės prielaidos – savas svetimas. Kai žmogus suvokia galintis papildyti gamtą – jis ją pildo.  psichologinis aspektas. Aš matau save kaip galėtų ir kaip reiktų kaip būtų, nebūtinai tai realizuoju, bet matau kad tai galima padaryt. Kūryba kyla iš siekimo kad būtų  graikas suvokia save kaip kosmo dalį ir jis buvo pajėgus formuot vaizdinius, kadangi gyveno harmoningai su gamta . Menas, religija. Viduramžiai – nėra panteizmo, gamta yra kaip dievo kūrinys, o žmogus trečias hierarchinėj ontologinėj pakopoj. Žmogus turi natūraliai su gamta sugyvent. Renesanse žmogus suvokia kad negali pasiekti Dievo, tai