Komentarai (0)

(Darbą įkėlė chachatuska)

Darbas:

ir bandyti nustatyti tautų kultūrų bendrumus. Kiek vėliau pradedami fundamentalūs tyrinėjimai, renkama informacija iš pirmų lūpų, tai specializuotas etnologų tyrinėjimas, siekiama gauti tiesioginės informacijos. Visų šių dalykų aprašymas vadinamas etnografija.
Levi Strauss priklauso prie etnologų kartos, kuri etinius stebėjimus reikalauja pagrįsti lauko tyrimu. Vykstama į kultūrą ir tyriama, t.y. kultūra tyriama joje gyvenant, o ne iš kitų pasakojimų. L. Strauss‘as: 1. didelį dėmesį skirai kultūrų skirtumams; 2. įsitikinęs, kad visos kultūros racionalios.
Filosofinis – tiriamas filosofijos aspektas kultūroje. Kultūroje egzistuojantys fenomenai subordinuoja ir filosofijos sferą. Nagrinėjami aktualūs gyvenimo klausimai, kurie neatsiejami tiek nuo kultūros, tiek nuo filosofijos. Filosofinis žvilgsnis į kultūrą lengviau suvokti procesus kaip karo įvykiai ar meno subtilybės ir pan. Visa kultūrai suteikia ne vien

sausą faktų visumą, bet taip pat įžiebia ir leidžia mąstyti kitu rakursu.
Kultūros filosofijos pirmtakė XVIII – XIXa. buvo istoriosofija t.y. istorijos filosofija. Galima sakyti, kad ji parengė dirvą kultūros filosofijai. Pirmuoju istoriosofu gali būti laikomas Aurelijus Augustinas.
Kultūros filosofija - ne empirinis, bet aiškinamasis mokslas. Jos tikslas išsiaiškinti kas yra kultūra? Į šį klausimą galime atsakyti taip: tai kultūros apmąstymai, kultūros duomenų sistemizavimas, jų prasmės aiškinimas. Kultūros filosofijai rupi ne atskiros kultūros, o kultūra apskritai t.y. kultūros esmė ir funkcijos. Tai yra spekuliatyvus mokslas.

3. Kultūros vertybinis pobūdis ir jos tyrimo metodologiniai principai.

Kas yra kultūrai vertybė?

Pagrindiniai kultūros požymiai. Iš aptartos analizės galima pasakyti, kas suteikia žmogui pranašumo:
1) tai, kas padaryta žmogaus, vertybinis pobūdis. Daro pranašesniu prieš žmogaus prigimtį. Iš to plaukia konfliktas tarp teorijos ir vertybinio pasaulio, nes vertybės daro teoriją šališką.
2) Pranašumas gali būti laipsniškas: kai kas yra geriau, o kai kas blogiau ( sava yra pranašiau už svetimą). Sava – labai natūralu. Pirmą kartą priešpriešą išreiškė sofistai. O čia pranašumo aspektas šiek tiek kitoks – tai, kas yra natūralizuota.

Kultūra subręsta neiškart; ji pereina įvairias stadijas; kaupiantis kultūros vertybėms, susidaro intelektualinė aplinka, kuriasi tradicijos.
Kiekviena epocha turi : savus“ kultūros vertybių matus. Individualiai šias vertybes suvokia ir kiekvienas žmogus. Religiniai, politiniai, filosofiniai įsitikinimai, pagal juos nusistovėjusi psichologinė nuostata, išprusimas veikia ir žmogaus mąstyseną. Religinės konfesijos irgi