Komentarai (0)

(Darbą įkėlė chachatuska)

Darbas:

civilizacijose vyksta parengiamasis mokslo etapas, kas įgalina tikslų minties fiksavimą, jos išsaugojimą. Užrašyta mintis – tikslesnė už fiksuotą atmintyje, nes ji gali būti išbandyta.

2. Istorinis ( istoriografinis ), sociologinis, etnologinis ir filosofinis kultūros tyrimo būdas. (Indres)

Istorinis - kultūros gyvenimo pagrindą sudaro istorinis ryšys, tam tikra įvykių seka. Įvykiai viens po kito rikiuojasi į seką ( nevienodais intervalais ). Kultūros istorijai didelę reikšmę teikia ne vien lemtingiems istoriniams įvykiems ( karai, kultūriniai – ekonominiai santykiai ir pan. ), bet ir smulkmenoms kaip – koką aprangą žmonės dėvėjo tam tikrame laikmetyje – pvz. tai politinei istorijai gali atrodyti visiškai nereikšminga, bet kultūros istorijai tokios smulkmenos labai naudingos. Iš viso to - kultūros istorikas atkuria ir išaiškina praeities kultūros santykius. Istorinis įvykis, įvykis kaip istorijos faktas –

tai svarbus, reikšmingas, lemtingas, o ne bet koks atsitikimas. Tai ką užrašo istorikas – atsitikimas, kurį reikia atsiminti. Galima pasakyti, kad fiksuota atmintis yra tam tikras indelis į ateitį. Pirmieji istorikai – faktų užrašinėtojai, metraštininkai, kronikų rašytojai. Būtent su raštu ir atsiranda istoriografija. Ji prasideda nuo autorizuotos kūrybos. Pirmųjų istoriografų tikslas – aprašyti visą istoriją (atsiranda civilizacijos nuovoka).Renesanso epochoje atsiranda kiek kitoks poreikis – įvykiai imami fiksuoti, kontroliuoti.
Sociologinis – kultūros sociologijai artimesnė „ semantinė „ kultūros samprata. Kultūra – visa tai, kas žmonėms reikšminga. Reikšmės atsiranda ir išnyksta individų patirtyje. Jos tampa kultūra, kai vieno išsiųsta reikšmė yra kito atpažįstama – kai reikšmės išreiškiamos kokia nors žmonių suprantama kalba.
Į kultūros, kaip reikšmių visumos, erdvę pakliūva ne tik žmonių susikurtos, „ iš piršto išlaužtos“ reikšmės. Kultūroje taip pat vietą suranda ir kam nors kokią nors komunikuojamą reikšmę įgijusios gamtinės aplinkos ( ar žmogaus prigimtinės ) savybės. Gamta srūva i kultūrą kaip į reikšmių pasaulį. Ir atvirkščiai: nustoję savo reikšmės – ar tik pabandę būti reikšmingi – žmonių susikurti daiktai iš kultūros pasitraukia. Tad galima sakyti, kad kultūra kaip nuolatinis įreikšminimo ir nureikšminimo vyksmas.
Sociologijai rūpi visuomenėje esančių įvairių socialinių grupių santykiai, kultūros subjektai ( socialinis, istorinis, geografinis ir t.t. )
Etnologinis ( etnos - tauta) - tai mokslas apie tautas, jų gyvenimo būdą ir t.t. Tikslas aprašyti ne vien tautų kultūras; jose vyraujančius reiškinius ( tautiškumas, savimonė