Komentarai (0)

(Darbą įkėlė chachatuska)

Darbas:

žvėrimi Enkidu, apie nemirtingumo ieškojimą, Dž. Smitas įsitikino, kad jam pavyko atrasti Mesopotamijos „Homerą", keliolika šimtmečių senesnį už graikų tautos Homerą. Jis pamatė, kad čia esama epinės poezijos prototipo, kilusio pačiame civilizacijos apyaušryje.
Dž. Smitui priklauso ir kitas atradimas. Skaitydamas Gilgamešo epą, mokslininkas rado užuominų apie pasaulio tvaną. Taip buvo paskelbta seniausia versija pasaulio tvano legendos, kuri pasakojama visų žemynų tautų — Europos, Azijos (Šumeras, Indija, Kinija, Japonija), Australijos, Amerikos — literatūroje. Visuose šios legendos variantuose versija apie pasaulio tvaną maždaug vienoda. Panašią istoriją apie Šumero Nojų — savo protėvį Utnapištį pasakoja ir Gilgamešas.
Be pasaulio tvano aprašymo Šumero literatūroje pasakojami ir kiti visuotiniai mitai, kuriuose vaizduojamas pasaulio ir žmogaus sukūrimas, žmogaus kova su dievais bei stichijomis. Yra užrašyta

legendų apie įvairius išradimus. Šumero raštijos paminklams būdingi bendri viso pasaulio literatūroms motyvai. Ir čia pasaulis sukuriamas iš chaoso, žmogus — iš molio, dangus ir žemė vaizduojami kaip visos būties tėvas ir motina, metų laikų kaita — kova tarp dievų ir pan.
Teisė. Šumero civilizacijos klestėjimo laikotarpiu buvo sukurta rašytinė teisė. Apskritai, teisinė sistema gali gyvuoti ir be išsamių detalizuotų įstatymų. Tada ji remiasi papročiais, precedentais, autoritetų nuomone, kiek mažiau — aukščiausios valdžios nurodymais. Tai buvo savotiška dantiraštinės literatūros rūšis. Jai pradžią davė vadinamieji valdovų įrašai jau ankstyvuoju Šumero civilizacijos laikotarpiu. Įrašuose minimi „teisingumo atkūrimo įsakai", kuriais valdovai siekė susilpninti socialinius prieštaravimus: neleisti bendruomenės nariams nusigyventi, prarasti žemę.
Šumerų kultūros renesansas. Kiekvienas politinis Šumero žlugimas — ar tai būtų akadų, ar gutų, ar amoritų įsigalėjimas — nebuvo Šumero civilizacijos žlugimas. Šumerų dvasia jau buvo pasiekusi tokį aukštą lygį, kad jokia invazija nepajėgė jos sunaikinti. Užkariautojai pasisavino daugelį šumerų kultūros laimėjimų. Kultūra ir religija padėjo šumerams atsispirti asimiliacijai, išlaikyti papročius bei tradicijas ir net primesti juos užkariautojams.
Šio renesanso pradininkas Urnamu ėmėsi reformuoti, restauruoti ir statyti naujus „dievų namus“. Jis grąžino šventykloms ankstesnį spindesį ir tuo subūrė krašto gyventojus apie senuosius dievus. Šumerų žyniai, kaip ir egiptiečių, nepaliko aiškiai suformuluotos religijos pažinimo koncepcijos. Bet jų dievai buvo įasmeninti. Pirmiausia šumerai įasmenino geriau suvokiamas