Komentarai (0)

(Darbą įkėlė chachatuska)

Darbas:

istoriografai: aprašyti visą istoriją nuo pat pradžių; jie dar jaučia mitologijos įtaką.
- Laiko matavimo atsiradimas.
- Įvykiai sustatomi į eilę prioritetų tvarka.
- Fiksuota atmintis- indėlis į ateitį (Gilgamešas).
- Istoriografija prasideda nuo autorizuotos kūrybos
- Istoriografija prasideda tik nuo renesanso: fiksuoti įvykiai imami kontroliuoti.
- Tradicinėje kultūroje nesvarbu dabartis ir ateitis.

Valdovų sąrašai: istoriko bandymas sujungti mitologiją su istorija. Tačiau nėra aprėžtos ribos tarp mitinių herojų ir žmonių, net atsiradusi stereografija. Bandoma mitologinius veikėjus sujungti su realiais valdovais. Sąrašuose fiksuojami svarbiausi politinio gyvenimo įvykiai siejami su valdovų dinastija. Iš tradicijos išsaugomi mitiniai herojai. Šių tikėtinų valdovų pasakojimai susiejami su istoriškai fiksuojamų karalių faktais.
Istorija yra ten, kur yra istoriniai įvykiai, atsitikimai. Jienepriklausomi

nuo kokio nors ciklo. Istorinis laikas yra linijinis- įvykiai formuoja istorinę įvykių liniją, kur jie dėstomi vienas po kito. Įvykis įvyksta kaip individualus faktas. Tai atsitikimas, kuris pasitaiko ir kuris užregistruojamas, fiksuojamas. Ne bet koks atsitikimas yra įvykis. Tai turi būti svarbus, lemtingas įvykis.
Reikšmingumo kriterijus- valstybinis įvykis turi būti reikšmingas valstybei.
Istoriją kuria valstybė, t.y., valstybės įvykių fiksavimas ir daro istoriją.
Svarbiausia yra valdžios pasikeitimai. Valdžia- valstybės reprezentacija, atstovas- centras. Nuo valdžios priklauso, kokie yra įstatymai.
Kad fiksuoti istorinius įvykius, jų reikšmingumas nustatomas pagal politinę vertę, paskirtį.
Istorija rašoma per valdovų pasikeitimus, jų darbus, nuopelnus. Valdovų dinastijomis matuojamas istorinis laikas. Dalis valdovų sąrašų gali būti istoriškai patikrinti.
Kur yra ciklinis laikas, nėra istorijos, o tik ciklų atsikartojimas. Kiekvieno istoriografo pareiga- parodyti, kad jis visą laiką yra aprėpęs nuo pat pasaulio pradžios.
Istoriografai dar įtakojami mitologinio mąstymo, kur svarbiausia yra tai, kas pradžioje. Taigi tai archaiškas galvojimas, paveiktas ciklinio laiko sampratos. Kartu vyksta lūžis- yra linijinis įvykių išdėstymas, išskaičiuotas įvykių sąrašas.
Istoriografas ima laiką matuoti.
Galima klausti, kaip galimas linijinio laiko formavimasis. Ta prielaida- raštas. Dėl to galime kalbėti apie raštą kaip apie civilizacijos palydovą ir vieną iš šaltinių. Civilizacijagimsta per raštą.
Kad būtų fiksuojami įvykiai, turi būti fiksuota kalba. Reikia minties fiksavimo. Užrašyta mintis yra linija.
Taip pat raštas kloja pamatą mokslui.
Senosiose