Komentarai (0)

(Darbą įkėlė chachatuska)

Darbas:

gyvenimo būdą charakterizuoja savotiška laiko samprata. Yra dvejopos laiko koncepcijos: 1) fizikinis (matematinis) laikas kaip apstrakti trukmė, kaip tai, ką galima matuoti. Tai grynas abstraktus laikas. Jis tuščias, be turinio. 2) kultūrinis laikas- tai žmogiškas laikas. Apie jį pirmas prabilo Augustinas, kuris bandė pagauti laiko prigimtį. Žmogaus būtis- tai būtis laiko viduryje, tarp praeities ir ateities. Mes įstringame tame etape, kuris yra dabartis. Laikas gali būti mąstomas turiningai, žmogus nėra tik dabar. Jis turi atmintį, kuri byloja apie praeitį. Deabartyje esame tik todėl, kad atsimename praeitį.
Paprotinėje kultūroje laikas yra ciklinis, gerai pagaunamas kosmoso cikliškumas. Gamtoje egzistuoja cikliškumas (diena- naktis, rytas- vakaras). Ciklai- tai pastovumo ženklas. Sutikus ciklui sutrinka gyvenimo būdas. Žmogus priklauso nuoritmo. Paprotinės kultūros žmogus dalyvauja cikliniame gyvenime. Taip ir darbus atlieka.

Paprotinė kultūra- tai žmogaus nesikišimo į pasaulinę tvarką kultūra. Žmogus čia bijo naujovių. Visa, kas nauja, padaryta nelabos ar piktos valios. Žmogus gali tik sutrukdyti tvarką, kuri iš pradžių duota. Kai tvarka suyra, žmogus gali kaltinti demonus arba save dėl blogai atliktų ritualų. Žmogus tokiame pasaulyje palaiko stabilų santykį su gamta. Tokiame pasaulyje negali būti gerėjimo, pažangos. Nes visi pokyčiai yra blogis. Pradinė būsena- aukso amžius, rojus, harmonija. Visi sugyvena taikiai. Jei vyksta sutrikimai, jų gydymo būdas- ritualai, turintys garantuoti, sureguliuoti ją iš naujo. Tradicinė kutūra neturi istorinės atminties, o tik mitinę, kuri atsimenama tam tikrais mitiniais įvaizdžiais. Čia sunku atskirti, kas yra tikra, o kas atrodo kaip tikra. Faktai susipina, tačiau faktų tradicinei kutūrai ir nereikia, nes jie- beverčiai. Tradicinė kultūra gyvena atmintimi, mąsto mitiškai, papasakojimais nereikia motyvuoti, nes yra tradicija. Taip aiškina mitas. Kutūros pradžia priskiriama dievams, dievai pradžioje sutvarko pasaulį, o vėliau nesikiša į žmonių gyvenimą. Išpasakotame pasaulyje žmonės žinao, kaip gyventi, ko bijoti, ką gerbti. Tradicinė kultūra- tokia, kuri orientuota į tikslą. Tradicija- tai perdavimas, išsaugojimas, taigi reikia išsaugoti tai, kas tikra. O tikra- tai, kas nekinta, kas pastovu. Protėviai atsimena tiesą, kuri atkartojama. Pakitimų yra, bet jų bijoma, ir pakitimai neįeina į tradicinę kutūrą. Pakitimai- tai blogis, arba- nereikšmingas dalykas. Reikšminga tai, kas perduota protėvių, yra pastovu. Tradicinė kultūra- anoniminė, žmonių pastangos prapuola tradicijų saugojime. Tikslas- saugoti, o ne keisti. Kitoniškumą reikia eliminuoti arba jo nepastebėti. Ši galvosena