Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

vertinimo dieną galėtų pakeisti turtą suinteresuoto pirkėjo ir suinteresuoto pardavėjo tiesioginio sandorio metu, atlikus tinkamus marketingo veiksmus, jei abi šalys veikia protingai, apdairiai ir savo noru (neverčiamos).
Rinkos vertė negali būti taikoma specifinės paskirties turtui, kuris vertinamas pagal finansines ataskaitas.
Esamo panaudojimo rinkos vertė – turto rinkos vertė, nekeičiant jo panaudojimo tikslo ir darant prielaidą, kad turtą galima parduoti atviroje rinkoje, nekeičiant jo panaudojimo tikslo, kai visa kita atitinka rinkos vertės apibrėžimą, nepriklausomai nuo to, ar dabar turtas maksimaliai ir geriausiai panaudojamas, ar ne.
Šis principas yra taikomas vertinant turtą finansinės atskaitomybės tikslais.
Maksimalaus ir geriausio panaudojimo vertė – tai labiausiai tikėtinas fizinis panaudojimas, tinkamai pateisinamas, leistas įstatymų, finansiškai naudingas, kurio dėka vertinamas turtas įgauna aukščiausią vertę.
Naudojimo vertė – tai vertė, kurią turi specifinės paskirties turtas, būdamas visos įmonės dalimi, neatsižvelgiant į maksimalų ir geriausią tos nuosavybės panaudojimą, arba pinigų sumą, kuria būtų galima gauti tą turtą pardavus/
Investavimo vertė – tai turto vertė tam tikram investuotojui ar jų grupei numatomo investavimo

tikslams.
Veikiančios įmonės (nedalomos visumos) vertė – tai yra verslo visumos vertė.
Apdraudžiama vertė – tai vertė, pagrįsta apibrėžimais draudimo sutartyje.
Įkainių vertė – tai vertė pagrįsta apibrėžimais su įstatymais turto įkainojimo srityje.
Atkūrimo kaštai, atėmus nusidėvėjimą – tai vertinimo metodas, pagrįstas optimizavimu bei dabartinio turto panaudojimo rinkos vertės apskaičiavimu, pridėjus bendrus dabartinius atstatymo kaštus ir atėmus fizinio nusidėvėjimo ir kitus moralinio (funkcinio ir ekonominio) nusidėvėjimo atskaitymus. Rezultatas, nesantis rinkos verte, yra vadinamas atkūrimo kaštų, atėmus nusidėvėjimą, apskaičiavimu.
Likutinė vertė – tai turto, išskyrus žemę, kurio atsikratoma, panaudojant medžiagas, iš kurių jis padarytas, užuot toliau naudojus be specialaus remonto ar pritaikymo kitiems tikslams, vertė.
Likvidacinė arba priverstinio pardavimo vertė – tai suma, kurią galima gauti pardavus turtą per labai trumpą laikotarpį, neatitinkantį nustatyto turto buvimo rinkoje laikotarpio, numatyto rinkos vertės apibrėžime.
Ypatinga vertė – terminas, susijęs su nepaprastąja vertės dalimi, esančia virš rinkos vertės. Tokia vertė atsiranda tada, kai turtas meterialiai, funkciniu požiūriu ar ekonomiškai yra susijęs su kitu turtu: pvz.. su šalia esančiu turtu.

11.2 priedas. Apskaitoje naudojamos vertės sąvokos

Teisinga vertė – suma, į kurią turtas gali būti pakeistas tarp protingų, suinteresuotų šalių tiesioginio sandorio metu.
Čia mėginama įvertinti tikėtinas rinkos sąlygas būsimojo atsiskaitymo metu.
Nusidėvėjimo suma – tai suma gauta iš pradinės turto kainos ar kitos ją atstojančios vertės atėmus likutinę turto vertę.
Perkainavimo suma – tai žemės valdos, įmonės ir įrengimų vertė, kurią nustato paprastai profesionalus vertintojas.
Atgautina suma – tai suma, kurią įmonė tiki atgauti ateityje, panaudodama turtą ir pardavusi likutinę vertę.
Gryna pardavimo (realizavimo) vertė – tai apskaičiuota turto pardavimo kaina normaliomis kainomis , atėmus pardavimo ir turto kūrimo kaštus.
Turto praradimo vertė – tai turto vertė jo dabartiniam savininkui, prilygstanti didžiausio jo naudingumo dabartiniam savininkui vertei arba turto likvidavimo ar jo perleidimo vertė.