Darbas:
išnaudojamųjų kova.Žmogus pirmiausia siekia patenkinti savo materialinius poreikius.
Kiti taip pat siekia panašių tikslų - visų karas prieš visus.
Kiekvienas stengiasi turėti kuo daugiau turto ir apsaugoti šį turėjimą.
Privatinė nuosavybė sukuria prielaidas išnaudojimui.
Pirmykštėje bendruomenėje nusikalstamumo lygis buvo ypatingai žemas.
Tuo pagrindu modeliavo ateities visuomenę, kurioje viešpatautų socialinė lygybė, iki minimumo sumažėtų prieštaravimai, nekiltų valstybinės prievartos būtinybė, nusikalstamumas išnyktų.
K.Marksas, F. Engelsas:
Pagrindinės nusikalstamumo priežastys - klasinėje visuomenės sąrangoje:
Socialinė nelygybė, darbininkų eksploatacija;
Bedarbystė, skurdas, žemas išsilavinimo lygis, blogas auklėjimas - ypač darbininkų sluoksniuose;
Ši būklė vertinama, lyginant su kitų sluoksnių būkle, ir bloga ne todėl, kad maža apimtis, kiekybė, bet kad šalia yra žymiai geresnė.
Skurdas,
Kas belieka?
Siūlo fundamentalų visuomenės pertvarkymą – viešpataujančių jėgų nušalinimą nuo valstybinės valdžios, socialinę lygybę.
Šiuolaikinė kriminologija
Antropologinės teorijos:
Grynai biologinės (prigimties) teorijos:
1. Protinio atsilikimo teorijos;
2. Hormoninės veiklos sutrikimų (kūno konstitucinės sandaros) teorijos;
3. Genetinės teorijos (dvynių metodas, giminaičių tyrimai, chromosomų anomalijų tyrimai);
Psichologinės - psichiatrinės teorijos:
1. Psichoanalitinės teorijos;
2. Neutralizacijos teorijos;
3. Išmokimo teorijos (diferencijuotų asociacijų teorija, modernesnės išmokimo teorijos);
4. Sociobiologinė destrukcijos teorija.
Klinikinė kriminologija.
Sociologinės teorijos:
Struktūrinės teorijos:
1. Socialinės dezorganizacijos teorija;
2. Ekologinė kriminologija ir architektūrinė kriminologija;
3. Anomijos teorija;
4. Kultūrų teorijos;
5. Įtampos teorijos;
6. Subkultūrų teorijos.
Funkcinės teorijos:
1. Stigmatizacijos teorijos.
Kitokios kriminologinės teorijos:
Neoradikalioji kriminologija;
Feministinės teorijos;
Viktimologinės teorijos;
Šiuolaikinio kriminologijos mokslo atsiradimas
18 – 19 a. klasikinės kriminologijos idėjų autoriai didžiausią dėmesį skyrė juridiniams klausimams, stengėsi humanizuoti, racionaliai reformuoti bausmių sistemą, paveldėtą iš Viduramžių.
19 a. atsiranda naujos kriminologinės idėjos, bendrame pozityvistinio mokslinio metodo suklestėjimo kontekste bei klasikinių teorijų idėjų realizavimo nepasitenkinimo kontekste.
Nors klasikinių teorijų idėjų įtakoje ir buvo reformuotos bausmių sistemos, bet tai
Komentarai