Darbas:
nusikaltimų rūšių tyrimo metodikų. Atskira nusikaltimų tyrimo metodika:- kriminalistinė atitinkamų nusikaltimų rūšių charakteristika;
- baudžiamosios bylos iškėlimas ir pirminių tardymo veiksmų atlikimas, mokslinių ,techninių, operatyvių bei paieškos principų panaudojimas;
- tardymo versijos ir tyrimo planingumas;
- tardymo veiksmų ypatybės tolesniame bylos tyrime.
KRIMINALISTINĖ NUSIKALTIMO CHARAKTERISTIKA
Kriminalistinė nusikaltimo charakteristika – duomenų apie tam tikrą nusikaltimo rūšį, turinčių kriminalinę reikšmę ir padedančių atskleisti nusikaltimą, visuma.
Ji atspindi tuos nusikaltimo požymius, kurie neapima kitų mokslų nusikaltimo charakteristikos. Kriminalistinės nusikaltimų charakteristikos duomenų šaltinis – moksliškai pagrįstas kriminalistinės praktikos apibendrinimas. Kiekvienas nusikaltimas tikrovėje palieka tik jam būdingus materialinius ir idealinius pėdsakus. Materialiniai nusikaltimo pėdsakai dažniausiai randami apžiūrint įvykio vietą, atliekant parodymų patikrinimą vietoj ir t.t. Idealūs nusikaltimo pėdsakai žmonių parodymai apie įvykio aplinkybes, išlikusias jų atmintyje.
Moksliškai apibendrinus šie nusikaltimo pėdsakai tampa pagrindiniu kriminalistinės nusikaltimo charakteristikos duomenų šaltiniu. Kriminalistinė nusikaltimo charakteristika – dinaminė kategorija, ji nuolat keičiasi. Keičiantis
Ji gali būti kelių lygių: atskiro nusikaltimo; nusikaltimo rūšies; nusikaltimo porūšio;
Kriminalistikos literatūroje išskiriami 5 pagrindiniai kriminalinės charakteristikos elementai:
1) nusikaltimo padarymo būdas;
2) nusikaltimo padarymo mechanizmas;
3) aplinka;
4) nusikaltimą įvykdžiusio subjekto asmenybės bruožai;
5) duomenys apie nukentėjusio asmenybę.
Nusikaltimo padarymo būdas – tai veiksmų, kuriais rengiamasi padaryti nusikaltimą, padaromas bei slepiamas, sistema.
Nusikaltimo būdo struktūra: 3 grandžių – nusikaltėlio elgesys rengiantis padaryti nusikaltimą; jo vykdymo metu; jo slėpimo metu; 2 grandžių – įvairių kombinacijų; 1 grandies – nusikaltėlio elgesys nusikaltimo padarymo metu.
Nusikaltimo padarymo mechanizmas – duomenų visuma apie mechanizmą leidžia atkurti nusikaltimo padarymo procesą bei ištirti jo etapus. Nusikaltimai, kurių metu aiškiai išsiskiria daiktų, reiškinių, žmonių tarpusavio sąveika, žinios apie nusikaltimo padarymo mechanizmą – veiksmingos.
Nusikaltimo padarymo aplinka – kriminalistiniu požiūriu ji apibūdinama:
- nusikaltimo rengimo, vykdymo ir slėpimo metu tarpusavy sąveikaujančių objektų, reiškinių ir procesų sistema;
- ši sistema apibūdina nusikaltimo rengimo, vykdymo ir slėpimo vietą, laiką, gamtines – klimatines, gamybines – buitines ir kitas aplinkos sąlygas bei galimas nusikaltimo įvykio dalyvių elgesio ypatybes ir psichologinį ryšį tarp jų.
Duomenys apie nusikaltimo padarymo aplinka – svarbūs bet kurie nusikaltimo kriminalinės charakteristikos elementai. Kiekvieno nusikaltimo padarymo būdas, nusikaltėlio palikti pėdsakai leidžia tam tikru mastu apibūdinti ir patį nusikaltėlį, jo psichikos ir fizines savybes, protines žinias, sugebėjimus, ankstesnės nusikaltimo veikos patyrimą bei įgūdžius, nusikaltėlio santykius, ryšį su nusikaltimo auka ir pan.
Duomenys apie nukentėjusio asmenybę – jo elgesys nusikaltimo padarymo metu leidžia pilniau ir giliau ištirti nusikaltimo priežastis bei aplinkybes, o žinant tai ir teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Jie taip pat atskleidžia tikruosius nusikaltimo motyvus (apibūdina nusikaltėlio asmenybės bruožus, leidžia planuoti daiktinių įrodymų suradimo, fiksavimo priemonių ir jų rinkimo kryptį).
Dažnai sutapatinamos sąvokos kriminalistinė nusikaltimo charakteristika ir nusikaltimo tyrimo kriminalistinė charakteristika. Pastaroji apibūdina ne patį nusikaltimą, o nusikaltimo tyrimo eigą, etapus bei ypat
Komentarai