Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

individualiuosius. Bendrieji apibūdina visą objektą, jie yra rūšiniai, grupiniai, o individualieji nusako objekto tapatybes, detales.
Kriminalistikos teorijoje ir praktikoje skiriamos šios identifikacijos rūšys:
a) identifikacija pagal pėdsakus ir kitus materialiai fiksuotus atspindžius;
b) pagal bendros kilmės požymius (kitaip vadinama visumos nustatymas pagal dalis);
c) pagal atminty išlikusius atvaizdus;
d) pagal požymių aprašymą;

Tiriant nusikaltimą, prireikia neretai nustatyti ne tik individualų konkretų objektą, bet ir jo rūšinę priklausomybę, tai yra nustatyti, kokiai rūšiai, grupei, klasei, tipui, porūšiui ir t.t. priklauso koks nors objektas. Nors nustatant rūšinę objekto priklausomybę, tiriamieji objektai neindividualizuojami, jos praktinė reikšmė didelė. Šio pobūdžio tyrimai kriminalistikoje naudojami labai plačiai. Jie: a) padeda nustatyti nežinomų medžiagų kilmę, prigimtį ir paskirtį; b) įgalina

objektus priskirti konkrečiai objektų grupei; c) leidžia nustatyti lyginamųjų medžiagų vienarūšiškumą ar skirtingumą; d) padeda išaiškinti objekto kilmės šaltinį, pagaminimo būdą ir pan.
Kalbant apie kriminalistinę identifikaciją, reikia paminėti ir kriminalistinę diagnostiką. Kriminalistiniai diagnostiniai tyrimai atliekami:
1) objekto savybėms ir būklei nustatyti;
2) veiksmo aplinkybėms ištirti;
3) priežastiniui ryšiui tarp faktų nustatyti.

Diagnostiniais tyrimais nustatomos objekto savybės ir būklė, aiškinamasi, ar jis atitinka tam tikras charakteristikas, pvz., ar objektas yra šaunamasis ginklas, ar tinka šaudyti ir t.t. Toks tyrimas padeda nustatyti faktinę objekto būklę, pvz., ar tvarkinga spyna, ar plomba nebuvo pakartotinai įspausta, arba ištirti pirminę būklę, pvz., koks buvo pirminis automobilio variklio numeris. Diagnostiniai tyrimai neretai derinami su identifikaciniais. Jie atliekami pirmiausia, pvz., nustatoma, ar pėdsakai tinka asmenį identifikuoti, o po to nustatomas asmuo. Diagnostiniai tyrimai padeda išaiškinti pėdsakų susidarymo eiliškumą, nustatyti nusikaltėlio veiksmus įvykio vietoje.
Diagnostiniai tyrimai priežastiniam ryšiui tarp faktų nustatyti padeda atkurti pėdsakų susidarymo mechanizmą. Pvz., ar konkrečiomis aplinkybėmis pėdsakai ant automobilio atsirado įvažiavus į garažą, ar užvažiavus ant žmogaus.
Kriminalistinės diagnostikos procesą sudaro tokie etapai:
1) atskiras detalusis tyrimas, kurio metu visapusiškai ištiriami objekto, įvykio, reiškinio požymiai pagal jų atspindžius arba tiesiogiai.
2) Šių savybių lyginimas su panašaus įvykio tipinėmis situacijomis arba tipiniu modeliu. Toks lyginimas leidžia teisingiau suprasti, kokie dėsningumai atsiranda