Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

efektą. Būtinieji – tai skoliniai.
Skolinių vertinimo kriterijai : Tikslingumo(ar jis apskritai reikalingas kalbai), pastovumo, sistemiškumo (ar nepažeidžiama kalbos sistema). Skolinių vartojimo sritys: grožinė lit., buitinė k, tarmė (tarmės negalima keisti), tautosaka (priežodžiai, patarlės).
6. Neteiktini vertiniai.
Vertalai – neteisingi vertiniai. Neužilgo (netrukus, tuoj); išsireikšti (pasakyti, tarti); kaip taisyklė (paprastai, dažniausiai); kas liečia (o dėl, kas link); vietoj to (užuot); o taip pat (taip pat); viso (iš viso0; vienok, (bet, tačiau); an tiek (kiek tiek). Yra daliniai priešdėlio vertalai ap; at ( apjungti, sujungti). Dalinia priesagos vertalai –ėjas nuėmėjas (valiklis), -tojas, prailgintojas (prailgintuvas). –iškas, reikalauja nurodant panašumą (angliškas). –inis- reikalinga nurodant tipą (medinis), -ietis reikalinga nurodant gyvenamąją vietą įvardinti (vilnietis), -iškis reikalinga nurodant

kilimo vietą. –ietis netinka žmogui pagal žemyną įvardinti, jei žemyno pavadinimas baigiasi – ija (Kinija- kinas).
7. Neteiktini hibridai.
Hibridai – kai žodžio dalis netaisyklinga. Yra hibridai su svetimu priešdėliu da- (pavažiuoti, pamokėti). Hibridai su svetima priesaga. – ava- (ružava, smėliava); -ka (kaimynka, galiorka); -avoti ( žiemavoti, bėdavoti); -iokas ( berniokai, grupiokas). Priesaga –istas naudojama profesijai įvardinti. Priesaga –ninkas naudojama asmenims įvardinti pagal jų veiklą.
8. Žodžių reikšmės klaidos.
Žodžio reikšmės klaida – tai semantizmas. Lietuviški žodžiai keliomis reikšmėmis. Mylėti ir mėgti. Žinoti ir mokėti. Vartoti ir naudoti. Skaityti ir manyti. Statyti grafiką. Rastis. Gautis – pavykti. Užsidėti (vilktis, autis). Pergyventi galima tik pagal metus. Pravesti – organizuoti. Žiūrėti bylą( nagrinėti).
9. Priesaginių vardažodžių vartojimo normos ir klaidos.
Nusakant asmens pareigas jei nurodome pavardę, tai pareigos derinamos prie pavardės: direktorė Šileikytė. Postas, diplomas, vardas, pareigos, pilietis , jei eina be pavardės, tai naudojame vyr. giminę, pavardė nesvarbu. Moterų pavardės su priesaga –ienė kirčiuojamos dvejopai 1) išlaiko vyr. giminės kirtį (Vabalas – Vabalienė). 2) visais kitais atvejais kirčiuojama priesaga (Kaupas – Kaupienė).
Moterų pavardės su priesaga –uvienė išlaiko vyr. pavardžių kirčio vietą (Šalčius – Šalčiuvienė). Mergaičių pavardės su priesagom –ytė, -utė, -iūtė, kirčiuojamos šiose priesagose pvz.: Petraitytė, Zujūtė, Stankevičiūtė. Mergaičių pavardės su priesaga –aitė kirčiuojamos dvejopai (Petrėnas – Petrėnaitė) ir (Kaupas – Kapaitė).
10. Priešdėlių ap-, at-, be- reikšmės