Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

balsiai iš tikro yra trumpi. Tvirtapradę priegaidę turi dvigarsiai visi( ramstis, kimšti, gulti).Kirčiuoto skiemens priegaidės yra dvi: tvirtagalė ir tvirtapradė. Tvirtapradė žymima dešininių kirčio ženklu, tvirtagalė riestiniu. Tvirtapradė – skiemens tvirta pradžia(šauk). Tvirtagalė – tvirtas galas (šauk). Jeigu žodžio skiemenį sudaro mišrusis dvigarsis, susidedantis iš trumpųjų balsių a,e,i,u, ir priebalsių l,m,n,r, tai tokiame skiemenyje negalima rašyti ilgosios arba nosinės balsės (sirti, skendo). Ilgąsias balses y,ū, rašome antrinės kilmės dvigarsiuose, sudarytuose prie jų pridėjus priebalses l,m,n,r,(septynmetis, aukštyn, dūmtraukis).
4. Pagrindinės kirčiavimo taisyklės. Kirčiavimo sistemos pažeidimai.
Jei žodis, turi ne viena o du ar daugiau skiemenų, tai kažkurį jo skiemenį tariame stipresniu balsu. Stipresnis vieno skiemens tarimas žodyje vadinasi kirtis. Stipriau ištartas skiemuo yra kirčiuotas.

Pagrindiniai kirčiavimo sunkumai : kirtis nepastovus, lietuvių kalba turi priegaides. Kairinio kirčio ženklą turi tik trumpieji skiemenys. Trumpieji balsiai i ie u visada žymimi kairiniu ženklu. Pagrindinės kirčiavimo taisyklės: 1. Žodžio galo dėsnis. Jei galūnė yra trumpa, tai kirčiuojame kairiniu kirčio ženklu (mama). Jei galūnė ilga, kirčiuojame tvirtagališkai – riestiniu (salos). 2.Atvirojo skiemens dėsnis: kuris iš dešinės pusės neturi sau priklausančio priebalsio bendrabutis – kirčiuojame riestiniu. 3.Priešpaskutinio skiemens taisyklė:ji yra kirčiavimo sistemos pagrindas. Jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, tai žodis priklauso 2 arba 4 kirčiuotei ir kirtis tam tikrose formose privalo šokti į galūnę. Formos mot. Gim, vns. (ranka), dgs. Gal. (mamos), vns.įng. (ranka), į vietininko galūnę (Kaune). Kirčiuotės yra 4.
I kirčiuotė vienintelė kurioje kirtis nešokinėja, niekada negali būti kirčiuota galūnė. Antras nuo galo skiemuo visada turės tvirtapradę priegaidę moteris (kairinis). II kirčiuotė. Antras nuo galo skiemuo tik riestinis arba trumpas. Tam tikrose formose kirtis šoka į galūnę. (vns, įng. Ir dgs.gal. ) III kirčiuotė. Antra nuo galo skiemuo visada dešininis arba skiemuo yra trumpas (galva, galvos). IV kirčiuotė. Antras nuo galo skiemuo turės riestinį arba bus trumpas. (kraštas).
Mot. Gim, būdvardžių III kirčiuotės niekada nebus kirčiuota galūnė .
5. Senosios ir naujosios svetimybės. Savų ir skolintų žodžių santykis.
Svetimi žodžiai lietuvių kalboje yra skoliniai – tarptautiniai žodžiai, be jų niekas neišsiverčia. Yra dar naujažodžiai, kurie skirstomi į fakultatyviuosius ir būtinuosius. Fakultatyviaji suteikia