Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

būtinai sutampa su teksto pradžia, nes visas teksto dėstymas gali kreipti į pagrindinę mintį.
Argumentai – tai tie svarstymo elementai, kurie patvirtina tezių teisingumą. Argumentai gali būti:
1)Faktologiniai, juos galima patikrinti, pakartoti jų gavimo kelią (moksliniai faktai; dokumentiniai faktai; statistiniai duomenys; ekspertų išvados).
2) Vertinamieji, pagrindžia tezes, kurios išreiškia politines, ideologines, kultūrines, religines ar moralines normas bei vertinimus. (pavyzdžiai; autoritetų mintys; lyginimas; analogija; citavimas; aliuzija).
Argumentų vertė priklauso nuo to, kiek ji atitinka logikos reikalavimus. Visų pirma jie turi būti teisingi. Turi būti pakankamai svarūs, argumentai neturi vienas kitam prieštarauti.
38. Sakinių ribos. Sakinių siejimo priemonės.
Sakinys – yra gramatiškai susijusių žodžių grupė, tariama baigtine intonacija. Sakinį gali sudaryti ir vienas žodis (Sninga). Gramatiškai nesusiję žodžiai sakinio nesudaro. Sakinio ribas sakytinėje kalboje rodo intonacija, o rašytinėje kalboje – skyrybos ženklai.
Sakinys yra mažiausias

bendravimo vienetas.Žinoma, norint sieti sakinius, reikia pirmiausia juo parašyti. Taigi tenka mokytis padėti tašką, t.y. nustatyti sakinių ribas. Taškas yra pirmoji ir svarbiausia sakinių siejimo priemonė. Jis rodo, kad pasibaigė viena mintis ir prasideda kita, kad yra nutraukiami sakinio dalių ryšiai ir prasideda sakinių-
atskirų minčių siejimas. Geriausias būdas išmokti tinkamai žymėti sakinio ribas – garsiai skaityti tekstą, intonuojant pagal skirybos ženklus. Sakinius galima sieti nuosekliąja grandine ir paraleline grandine. Jungiant sakinius nuosekliąja grandine pakartojamas tas pats žodis, pakeičiamas sinonimu arba pavaduojamas įvardžiu. Jungiant sakinius paraleline grandine pakartojamas tas pats žodis. Sakinys kaip sintaksinis vienetas nereikalauja tęsinio. Tačiau juo reiškiama mintis dažniausiai reikalauja paaiškinimo, Tuomet naujame sakinyje pakartijamas tas ankstesnio sakinio žodis, kuri išreiškia norimą tęsti mintį. Taip sakiniai yra susiejami.
Yra grandininis siejimas ir prasminis siejimas
Sakinius sieja intonacija ir jungtukai ir, o, bet, tačiau, vis dėlto, užtat, todėl – sujungiamieji sakiniai. Jungtukai kad, kai, kol, nor, jeigu, nes, kadangi, kas, kuris, kur, kada – prijungiamieji.
39. Kalbos etiketas.
Estetika – tai graži vaizdinga kalba. Etika – tai taisyklinga kalba. Prašom – nėra tokio žodžio. Sveikinantis tinka sakyti laba diena, labą dieną. Netinka geras rytas, gerą rytą. Sveikinant netinka prielinksnis su (su gimtadieniu – gimtadienio proga). Atsisveikinant tinka sakyti sudieu, viso labo, geros dienos. Linkėjimai sėkmės, geros kelionės, gero kelio (iš bėdos). Reikia sakyti ne skanaus apetito, o gero apetito arba skalsos. Dėkojant tinka ačiū, dėkui, labai ačiū. Pokalbis telefonu: alio, klausau? Negalima sakyti: jus trukdo. Kreipiniai rašant laiškus: gerbiamas – negerai, gerbiamais – gerai. Didžiai
gerbiamas – negerai. Giriamieji žodeliai: darbas gali būti pavyzdingas, sąžiningas, bet negali būti nepriekaištingas.