Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

TINGINIAMS

Įžanginė paskaita

I. Kurso pristatymas ir atsiskaitymo tvarka
II. Kultūros istorijos objektas
III. Europos kultūros ypatybės, periodizacija; Europos koncepcijos
IV. Europos priešistorė – šiuolaikinės kultūros ištakos


II. Kultūros istorijos objektas
Kultūros istorija – žmonių buities vaizdavimas, kaip ji reiškėsi religijoje, filosofijoje, moksle, mene, literatūroje, visuomeninio – valstybinio gyvenimo formose, teisėje, ekonomikoje, kasdienybėje ir kt.
Kultūros istorijos terminas atsirado XVIII a. švietėjų (Voltero, vėliau Herderio) pastangomis, kaip priešpastatymas politinei – valstybių ir valdovų istorijai. XIX a. kultūros istorija pradėjo pretenduoti į pilnutinį visuomenės atvaizdavimą ir gamtos mokslų įtakoje praeityje ieškojo universalių visuomenės gyvenimo įstatymų. XIX a. pab. nuo gamtos mokslų griežtai atsiribojo. Šiuo metu dalyko turinys labiausiai priklauso nuo autoriaus interpretacijos
Priskaičiuojama

arti šešiasdešimties termino kultūra apibrėžimų. Žemiau pateikiama keletas, kuriais bus remiamasi kurso eigoje.
Kultūra (lot. cultura – apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas) – socialinė sistema, kurios funkcionavimas užtikrina materialinių ir dvasinių vertybių kūrimą, panaudojimą ir perteikimą, apibūdina visuomenės išsivystymo lygį.
Suprimityvinant – visa, kas nėra natura (gamta), yra cultura (žmogaus veiklos rezultatas).
Kultūros skirstymas į materialinę ir dvasinę yra sąlyginis ir aiškios ribos išvesti negalima. Materialinė kultūra – tai verslai ūkis transportas, technologijos ir t.t.; dvasinė – menas, mokslas, religija ir t.t. Kultūros istorija apima abi minėtas veiklos sritis.
Europos kultūros istoriją priimta skirstyti į tam tikrų bendrų idėjų, meno stilių epochas. Tai Priešistorė, Antika, Viduramžiai, Renesansas, Barokas, Apšvieta, Romantizmas, Modernizmas. Jos ne visai sutampa su visuotinės istorijos periodizacija ir neturi griežtų chronologinių rėmų.

II.I Kultūrologija. Filosofiniai kultūros apibrėžimai
A.Maceina: Kultūra – tai žmogiškoji kūryba, suprasta vidinio nusiteikimo, veiksmo ir jo išdavų bei organizacijos prasme.
Kultūrinis nusiteikimas – žmogiškoji prigimtis: pastanga išsilaikyti pasaulyje, noras save išreikšti, polinkis apvaldyti žemę. Žmogus gamtoje neturi savo „specializacijos“, gyvenimo sąlygas priverstas kurti pats ir tai daryti kolektyviai.
Veiksmas – sąmoningas gamtos materijos perdirbimas pagal savo idėją suteikiant jai naują formą.
Išdava – ženklas, vertybė, organizacija. Būti ženklu yra giliausia kultūros paskirtis. Kultūra – žmogaus ženklas. Vertybė – gamtos medžiaga