Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

-i.
Būt.k.l. -(i)us- -ęs; -i.
Būt.d.l. -(dav)us- -ęs; -i.
Būs.l. -iant- -iąs; -i(s)
Neveikiamieji dalyviai
Laikai Galūnės Pavyzdžiai
Esam.l. -mas; -ma Einamas, -ma
Būt.l. -tas; -ta Eitas, -ta
Būs.l. -mas; -ma Būsimas, -ma
4. Įvardžiuotinis ar sangrąžinis.
5. Laikas.
6. Giminė,skaičius,linksnis.
7. Kuo eina sakinyje:
a) veksniu (Pavėlavusieji neįleidžiami)
b) tariniu (Strazdas atlėkęs pas karvelį)
c) pažyminiu (Pageltę lapai krenta)
d) aplinkybe (Pažaidę berniukai išsimaudė)
Pastaba:
Veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviai daromi iš atitinkamų veiksm. laikų išskyrus būtąjį neveikiamosios rūšies laiką, kuris daromas iš bendraties kamieno.

PRIEVEIKSMIS (kaip?kur?kada?…)
(Stipriai,rytoj,namie,daug,dviese…)
Nekaitoma kalbos dalis
Gramatinio nagrinėjimo planas
1. Kalbos dalis (prieveiksmis)
2. Skyrius pagal reikšmę:
a) Būdo (kaip? kokiu būdu?)
b) Kiekybės (kiek? kiek kartų? keliese?)
c) Laiko (kada? iki kada? kaip dažnai?)
d) Vietos (kur? iš kur?)
e) Priežasties (kodėl? dėl kokios priežasties?)
pagal kilmę:
a) Būdvardiniai (gražiai,šaltai)
b) Daiktavardiniai (pakeliui,namo)
c) Skaitvardiniai (keturiese,pirmyn)
d) Įvardiniai (kažkaip,kitur,visada)
e)
Dalyviniai (pašėlusiai,deramai)
3. Laipsnis (jei laipsniuojamas)
4. Kuo eina sakinyje:
Sakinyje eina įvairiomis aplinkybėmis

PRIELINKSNIS
Nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais.
Su kilmininku vartojami prielinksniai:
Abipus, anapus, anot, ant, arčiau, arti, dėka, dėl, greta, įkypai, prie, viduj, vidury, virš, žemiau.
Su galininku vartojami prielinksniai:
Apie, aplink, į, įkypai, įstrižai, išilgai, kiaurai, pagal, palei, pas, paskui, per, po, pro.
Su įnagininku vartojami prielinksniai:
Po, su, sulig, ties.

Dalelyčių rašyba
Dale-lytė Rašoma kartu Rašoma atskirai
Ne 1. Kai virsta priešdėliu ir suteikia žo-džiui priešin-gą reikšmę.
2. Kai su įvardžiais koks, savas, įvardiniais prieveiks kaip, kiek sudaro ki-tokios reikš-mės žodžius. 1. Kai reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką.

2. Kai vartoja-ma tarp dviejų vienodų ar pa-našių žodžių.
Nebe Kai suteikia žodžiui prie-šingą reikšmę. Kai reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką.
Nė Visąlaik rašome atskirai
Tebete, be Su veiksma-žodžiais, jų formomis. 1. Su daiktav. ir kitais žo-džiais.
2. Kai turi ar, argi reikšmę.
Gi Su nekaito-mais vieskie-meniais žodžiais. Su kaitomais vienskieme-niais, taip pat nekaitomais kelių skiemenų žodžiais.

Išimtis: nejaugi
Vis Tik su dalelyte gi. Kitais atvejais atskirai.
Per Visąlaik rašome atskirai

Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai
1. Sudedamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtuku ir, kartotiniais ir… ir, nei… nei, tai… tai. Tais dėmenimis paprastai pasakomi vienu metu arba vienas po kito vykstantys reiškiniai ar veiksmai.
2. Priešinamojo bei gretinamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtukais o, bet, tačiau, tik. Šio sujungimo sakiniuose vieno dėmens turinys priešinamas arba gretinamas su kito dėmens turiniu.
3. Skiriamojo sujungimo sakinio dėmenys jungiami jungtukais ar, arba. Šio sujungimo sakiniais pasakomi reiškiniai ir veiksmai , kurių vienas šaliną kitą.
4. Paremiamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtukais tad, taigi, jungiamaisiais žodžiais dėl to, todėl, užtai, užtat. Šio tipo sakinių dėmenys susiję priežastiniais ryšiais: vieno dėmens turinys paremia kito d


Atgal  1  2  [3]



Skelbimai
 
 
NEKOKYBISKI, LABAI BLOGI  PagalbaStudentams
 
ašome DIPLOMINIUS KURSINI  diplominis2012
 
Nuo referato iki magistri  marius_darbai
 
 
FINANS?, MARKETINGO, MOKE  diplominis2012
 
 
Kokybiški rašto darbai (n  RasauStudentams
 
KOKYBIŠKI RAŠTO DARBAI  RastoDarbai1
 
Referatai, Kursiniai  Nesuprantama
 
www.rasto-darbai.lt  Vienetiniai-darbai




Darnipora.lt