Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

- suka amžiną gyvybės kaitos ratą. Faustui Žemės Dvasia asocijuojasi su jaunystės jėgomis, nuolatiniu kitimu ir atsinaujinimu (įsiskaitykite į Žemės Dvasios monologą). Kaip tik dėl to, pavargęs nuo knyginės išminties, Faustas ir šaukiasi Žemės Dvasios.
Faustas save ir apskritai žmogaus prigimtį mato esant dvilypę. Jo minčių prieštaringumą atskleidžia dialogai su Žemės Dvasia, Vagne¬riu, Mefistofeliu.
Vagnerio ir Fausto pokalbis išryškina Fausto siekius. Pagrindinis klausimas, kurį jie aptaria, - pažinimas. Vagneris viską pažįsta tik iš knygų ir jam šito pakanka, nieko daugiau iš gyvenimo jis netrokš¬ta. Faustas tai laiko sliekų rankiojimu. Jis svarsto: ką reiškia pažinti? ką verta pažinti? ar senųjų laikų raštuose galima rasti atsakymą į konkretaus žmogaus gyvenimo klausimus? Faustas tuo abejoja. Jis nori pažinti pats. Abejonė yra jo veiklos variklis.
Išėjus Vagneriui Faustas jaučiasi tai esąs kaip
Dievas, sukurtas pagal Dievo atvaizdą, tai vėl puola į didžiausią nusivylimą („Ne Dievas aš, ir nėr ko įsijaus¬ti;/ Aš kirminas, kuriam tik dulkes rausti"). Kaip ir Šekspyro Hamletas, Gėtės Faustas svarsto, medituoja. Jis net ir sprendžia panašų klausimą - kaip ir Hamletas savąjį „Būt ar nebūt?" Abiejų herojų panašumą (ir žmogaus problematikos panašu¬mą) Gėtė vaizduoja scenoje, kurioje Faustas kreipiasi į kaukolę. Kita vertus, kaukolė yra Viduramžių mokslininkų „instrumentas", kuriuo atrakinamos gamtos mokslų paslaptys. Mokslininkas, išminčius to laiko dailės kūriniuose paprastai vaizduojamas tarp išminties knygų ir su kaukole (rankoje, ant rašomojo stalo, ant lentynų tarp knygų). Kaukolė - ir viso ko praeinamybės simbolis.

12.TARP ŽMONIŲ PER VELYKAS. Nusivylęs Faustas kelia prie lūpų nuodų taurę, bet pasigirdę Velykų giesmės garsai išbudina gyvybės, gyvenimo instinktą. Velykų dieną Faustas su Vagneriu atsiduria tarp žmonių. Šitokioje besilinksminančioje masinėje scenoje pasigirsta Fausto monologas, kuriame jis teigia, kad su pavasarį atgimstančia gamta visiems kyla noras veržtis į šviesą ir laisvę. Vakare jis grįžta namo nurimęs, nušvitusia širdimi, jo sieloj vėl “skleidžias pumpuras vilties”. Deja, tokia pakili būsena trumpalaikė.
13.FAUSTAS IR MEFISTOFELIS. Kai ima slėgti neveiklos kančia, išsigelbėjimą jis randa versdamas Bibliją. Šis epizodas gana reikšmingas. Atrodo, Faustas ieško tikslaus vertimo – jo nepatenkina įprasta frazė “Iš pradžių Žodis buvo”. Jis svarsto įvairias daugiaprasmio originalo žodžio reikšmes ir apsistoja ties viena: “Iš pradžių buvo Veiksmas”. Kalbiniu požiūriu toks vertimas gal ir netikslus, bet Faustas ne tiek stengiasi


Atgal  1  2  3  4  [5]  6  7  8  9  10  Toliau

Komentarai

Paskelbtas Jurgita 2 metai 9 mėnesiai prieš
Labai patiko man ši kūrinio analizė. Ji man leido tikrai geriau suprasti Šį Gėtės kūrinį.




Skelbimai
 
 
 
DIPLOMINIAI DARBAI, KURSI  diplominis2012
 
FINANS?, MARKETINGO, DIPL  diplominis2012
 
KOKYBIŠKI RAŠTO DARBAI  RastoDarbai1
 
Aukštos kokyb?s darbai  marius_darbai
 
 
 
Kokybiški rašto darbai  RastoDarbai1
 
 




Darnipora.lt