Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

paveldimos.

Svarbiausioji vasalų pareiga buvo karinė tarnyba. Be to, vasalas
turėjo ir civilinių pareigų–dalyvavo senjoro teisme, kartais tarnavo jo
dvare. Senjorui jis mokėdavo ir tam tikrą sumą pinigų (pavyzdžiui,
paveldėjimo mokestį–reljefą).


Kijevo Rusia X–XIIa.

X–XII a. Kijevo Rusia buvo didžiausia Rytų Europos valstybė. Vakaruose
jos sienos lietė Baltijos jūrą, Šiaurėje–Baltąją jūrą, Rytuose–Oką,
Pietuose–Juodąją jūrą. Čia gyveno daug genčių. Kijevo Rusia buvo ankstyvojo
feodalizmo valstybė. Tą rodė silpni feodaliniai santykiai ir stiprios
gimininės gentinės liekanos bei silpna kunigaikščio valdžia, daugiausiai
pasireiškusi tik mokesčių rinkime.
Pagrindiniai šios valstybės uždaviniai buvo šie:

1. Gintis nuo užpuolimų, nes Kijevo Rusią supo daug pavojingų kaimynų
klajoklių genčių (variagai, pečenegai, polovcai, chazarai).

2. Organizuoti grobiamuosius žygius. Ypač tokiais žygiais pasižymėjo X
a. pradžia, kai Rusią valdė Sviatoslavas. Tuomet būdavo įsiveržiama net į
Bizantiją.

Nuo antrosios X a. pusės Rusios užsienio politikos kryptis iš esmės
pasikeitė. Ji ėmė kariauti tik su tais, kurie buvo pavojingi, daugiau
pradėta rūpintis gynyba, o ne puolimu. Tada buvo nukariauti chazarai. XI a.
prie pietinės sienos buvo pastatyta ištisa tvirtovių sistema.
X–XII a. galutinai susiformavo feodalinis dvaras–tėvonija. Valstiečiai
gyveno kaimynine bendruomene. Ūkio pobūdis buvo natūrinis, todėl ryšiai
tarp atskirų Rusios sričių būdavo silpni. Rusioje buvo pastatyta daug
miestų, kuriuose vyko gyva prekyba, vystėsi amatai. Didžulę reikšmę Rusiai
turėjo krikščionybės įvedimas 988 m. Iki tol Kijevo Rusia buvo pagoniška
šalis. Kaip ir kitose pagoniškuose kraštuose čia būdavo garbinamos gamtos
jėgos.
Rusią krikštijo kunigaikštis Vladimiras, o pats krikštas buvo paimtas
iš Bizantijos. Bažnyčiai vadovavo metropolitas, jo skiriami vyskupai.
Krikštas priartino Rusią prie Europos valstybių. Krikščionybė ėmė stiprinti
kunigaikščio valdžią, valstybingumą. Tai buvo pažangus reiškinys. Be to,
Rusiai atsivėrė Europos kultūros lobynai. Per Bizantiją į Rusią atkeliavo
antikinis menas. Krikščionybė skatino architektūrą, švietimą, tapybą. Kita
vertus, dėl krikščionybės įvedimo padidėjo liaudies išnaudojimas.


Kijevo Rusios kultūra

Kijevo Rusia buvo kultūringa šalis. Slavai dar iki krikščionybės
įvedimo turėjo savo raštą, kuris, žinoma, nebuvo labai tobulas, todėl
vėliau buvo sukurta kirilica. Aukštos kultūros