Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Neblogensoo)

Parsisiųsti darbą:Zip


Darbas:

tai regos aštrumas lygus 1. Jei tiriamasis iš 5 metrų mato tai ka turėtu matyti is 10 metrų V=5/10=0,5.

46. KONTRASTAS. PĖDSAKAI. IRADIACIJA. BINOKULINIS REGĖJIMAS.

Žiūrintį pilką porpierėlį juodame ir baltame fone, jis atrodo nevienodo šviesumo. Tai yra šviesos kontrastas. Jis prikl nuo horizontalių ryšių tinklainėje. Jų dėka signalai iš gretimų sričių gali sumuotis arba slopinti vienas kitą (kolateralinis slopinimas). Kai baltas daiktas turi fone papildomos spalvos atspalvį tai vad simultaniniu kontrastu. Ilgai žiūrint į raudoną pav ir po to nukreipus žvilgsnį į baltą, bus matoma žalia spalva baltame fone. Tai sukcesyvinis kontrastas. Kontrasto reišk vyksta todėl, kad ilgai žiūrint į vienos spalvos daiktą, akies jautrumas mažėja, bet lieka nepakitęs visoms kitoms spektro spalvoms, kurios susimaišo ir gaunama papildoma spalva. Teigiami ir neigiami pėdsakai. Paveikus akį dirgikliu, jutimas išlieka trumpą laiką. Todėl greitai besisukančio rato stipinai susilieja į vieną.ratu bėgantis šviesos šaltinis sudaro vientisą ratą. Tai teigiamas pėdsakas. Kai žiūrima į šviesos šaltinį, o paskui jis išjungiamas, tai jo vietoje kurį laiką matomas tamsus daiktas. Tai neigiamas pėdsakas. Iridiacija. juodas kvadratas baltame fone atrodys mažesnis, negu tokio pat dydžio baltas kvadratas juodame fone. Šis reiškinys vad iridiacija - vyksta dėl kolateralinio slopinimo tinklainėje. binokuliarinis regėjimas - matymas abiem akim. Kiekvienoje akyje susidaro po atskirą matomo daikto atvaizdą, cns centruose jie sumuojasi ir matomas vienas daiktas. Tinklainių vietos, kuriose, susidarant vaizdui, gaunamas vieno daikto vaizdas vad identiškomis, arba taškais, kurie yra abiejų akių duobutėse. Visuma erdvės taškų, kurie susidaro identiškuose tinklainės taškuose ir matomi kaip vienas vad horopteriu. Jei vaizdas fiksuojamas ne identiškuose taškuose jie vad disparatiniais taškais.

47. Stereoskopinis regėjimas. Daiktų dydžio įvertinimas. Judėjimo įvertinimas. Iliuzijos.

Stereoskopinis regėjimas - sugebėjimas pajusti reljefą. Šio regėjimo mechanizmas iš vidutinių, artimų ir tolimų atstumų atstumų skirtingi. 1) iš vidutinio atstumo reguliuoja binokulinis regėjimas (jei per langą žiūriu į tašką, tai nesuprasiu ar tas taškas yra ant lango, ar dar kur nors). 2) iš artimų atstumų - t.y. darbo vietos ribose. Šalia binokulinio regėjimo yra akomodacinis mechanizmas. Jei žvilgsnį fiksuosime į arti esantį daiktą, tai toli esantys daiktai bus neryškūs. 3) iš tolimų atstumų - nei binokulinis regėjimas, nei akomodacija padėti negali, nes spind ateina lygiagrečiai. Todėl vertinimas vyksta pagal gretimai esančius daiktus. Daiktų dydį įvertiname pagal jo atvaizdo dydį tinklainėje. Tačiau neįmanoma įvertinti didelio dydžio nežinant atstumo, nes toliau esančių daiktų atvaizdas tinklainėje yra mažesnis ir jie atrodo mažesni. Daiktų dydžio įvertinimas daiktų ilgio skirtumą galima pastebėti, kai jis sudaro 1/60 - 1/100 daikto ilgio dalį. Įvertinant daiktų dydį, kartu reikia įvertinti ir atstumą, nes toliau daiktų atvaizdis tinklainėje yra mažesnis, tuo pačiu ir jie atrodo mažesni. Žmogus įpratęs lyginti daiktus su žmogaus masteliu, pagal kurį įvertinami ir kitų daiktų dydis. Tai pat svarbu regėjimo iliuzijos, t.y. dydžio ir formos įvertinimo klaidos. Daiktų dydi reikia vertinti atsargiai, nes tai priklauso nuo nuotolio, aplink esančių daiktų, daikto ir aplinkos spalvos bei jo formos. Judėjimo įvertinimas. Jis vyksta jei daiktas juda į tolį ar artyn. Jei daiktas juda artyn, turi reikšmės akomodacija ir binokulinis paralaksas pvz,

daiktui artėjant, kampas tarp žiūros linijų didėja, t.y. vyksta konvergacija (žiūros linijų kampo kaita). Jei daiktas juda į tolį - vertinimas vyksta pagal gretimai esančius daiktus. Jei daiktas juda pro šalį - judėjimo suvokimui turi įtakos atvaizdo slinkimas tinklainėje. Jei akis stebi judantį daiktą, tai atvaizdas tinklainėje neslenka, nes akys pačios juda. Šiuo atveju judėjimo suvokimui turi įtakos impulsai patenkantys iš akies raumenų proprioreceptorių, nes jų dirginimą sukelia akių judesiai. Taip būna kai daiktas juda iki 15 laipsnių diapazono. Jei daigiau - tai jau pasisuka ir galva, tuomet įvertinama pagal kaklo raumenų proprioreceptorių informaciją. Be periferinių mechanizmų, esančių receptoriuose, daiktų savybėms suvokti turi didelę įtaką ir CNS. Žievėje procesai yra analizuojami, ir tik tada gaunamas išbaigtas daiktų savybių atspindys. Iliuzijos - neteisintas daikto dydžio, formos ir judesio įvertinimas. 1) judėjimo iliuzijos - sėdint stovinčiame traukinyje kaip pro šalį važiuoja kitas, atrodo, kad ir mes važiuojame. 2) daikto dydžio iliuzijos - dydis priklauso nuo jį supančių daiktų dydžio. Mėnulis horizonte atrodo didelis, o zenite mažas.

48. Klausos SENSORINĖ SIST. PERIFER DALIES - AUSIES - ATSKIRŲ DALIŲ FUNKC. RECEPT Padirginimo mechanizmas.

Klausos analizatorius yra skirtas pajusti skirtingus dažnumus, tembrą, intensyvumą, garso krypti bei tono aukštį. Šio analizatoriaus dėka oro bangavimas transportuojamas į nervinį. Ausį sudaro:1) išorinė ausis, 2) vidurinė ausis, 3) vidinė ausis. Išorinė ausis: 1) ausies kaušelis, 2) išorinė klausomoji landa. Išorinė ausis pagauna ir nukreipia garso bangas į būgnelį ir suvirpina jį. Būgnelis virpa į visus tonus vienodai. Vidurine ausis. Išorinė ausi nuo vidurinės skiria būgnelis. Vidurinėje ausyje yra klausomieji kauliukai, kurie sudaro svirte, sumažinantys virpesiu amplitude, bet padidinantys svyravimo jėgą. Vidinė ausis pvz: austachijaus vamzdį susisiekia su nosiarykle. Vidinė ausis- sudaryta iš : 1) vestibiulinio aparato skirto pusiausvyros ir kūno bei galvos judesių recepcijai. 2) Sraigės t.y. klausos analizatoriaus recepcinės dalies. Sraigė sudaryta iš kaulinio labirinto, užpildyta perilimfa, ir plėvinio užpildyta endolimfa. Jos virpėjimai transformuojami į nervinį impulsą, einantį į centrinę klausos analizatoriaus dalį. Padirginimo mechanizmas. Oro banga suvirpina būgnelį, jo virpesiai perduodami į virp kauliukus, o pastarieji per prieangio langelį į vidinės ausies skystį ir perilimfą. Perilimfa virpina bazinę membr ir ant jos esančio spiralinio organo juntamųjų ląst plaukelius. Jie užgauna membrana tektorija ir generuojamas receptorinis potenc.

49. SensorinĖs klausos sist laidinĖ ir centrinĖ dalys.

Iš kortijaus organo laidai ateina į ganglio kochleare. T.y. pirmas klausos analizatoriaus neuronas iš sraigės mazga įeina į rombines duobės sraigės nervo brand. Iš jų dalis skaid eina į tos pačios pusės, o kita dalis į kitos pusės alyvinį branduolį. Nuo čia laidai eina mišrūs (iš abiejų ausų recept), dalis pereina į kitą pusę, o kiti įnervuoja aukščiau esantį centrą, kuris yra lemniscus lateralis srityje. Iš čia dalis skaid eina į tos pačios pusės, o kita dalis į priešingos pusės keturkalnio apatinius kalnelius. Keturkalnyje yra klausos požieviniai orientacijų refleksų centrai (orientuoja galvą i garso šaltinio pusę). Dalis į tos pačios, o kita dalis į priešingos pusės medialiniu keliniu kūnu, o iš čia eina į viršutinį smilkinio vingį, kur yra pirminis klausos centras. (Med kūnuose vyksta tam tikro laipsnio integracija ir koordinacija).

50. Garso savybĖs. ToNŲ aukŠČio suvokimas. AUDIOMETRIJA.

Skiriami tonai ir ūžesiai. Ūžesiai - tai garsai susidarantys iš daugelio įvairių dažnių, garso bangų. Tonų charakteristika: 1)Tono aukštis - prikl nuo graso bangos dažnio. Kuo didesnis dažnis, t.y. kuo dažnėsi virpesiai, tuo juntamas aukštesnis tonas. Ausis pajėgia suvokti nuo 16-20 Hz. 2) Garso stiprumas, prikl nuo virpesių amplitudės. Išreiškiamas decibelais. 3)Garso tembras (skambesys) - garso atspalvis, nes garso kreivė nebūna lygi sinusoidinei. Dėl skirtingų virštonių , kurie užsikloja ant pagr tono vienas garsas skiriasi nuo kito. Tonu aukščio suvokimas: 1)Rezerfordo teorija - kuo dažniau virpa būgnelis, tuo dažniau dirginami bazinės membr recept, o nuo jų dirginimo dažnumo prikl aukštis. Kalbos diapazone - kuo dažnesnis virpesys, tuo didesnė impulsacija, tačiau vėliau paaiškėjo kad klausos nervų dėl jo refrakterinio periodo dažnesni kaip 1000 Hz virpesiai neperduodami, todėl ir Rezerfoido teorija tinka aiškinti tik žemų tonų recepcijai. 2)Bekesi teorija “jei tonas aukštas, virpesiai dažni, banga trumpa, mazginis taškas randasi arčiau sraiges pamato. Jei tonas žemas virpesiai didesni, banga yra ilga mazginis taškas yra arčiau viršūnės. Bazinė membr virpėdama atitinkamoj vietoj suvirpina spiralinio organo ląst ir atsiranda generatorinis potenc”. Trūkumas šios teorijos, kad jaučiami ir tokie tonai, kurie pagal bangos ilgį išeitų už sraigės ribų, todėl veikiant šia teorija naudojama aukštų tonų recepcijai aiškinti. Audiometrija. Eudiometru tiksliai kiekybiškai išreiškiamas tonų aukščio girdimumo diapazonas. Be to galima kiekybiškai (decibelais) nustatyti, kokį mažiausią įvairių tonų stiprumą tiriamasis girdi. Visa tai tiriama orinio ir kaulinio laidumo požiūriu. Tiriant orinį laidumą, ausinė dedama ant ausies, o kaulinį - ant kaukolės speninės ataugos. Pažymėjus abscisių ašyje tonų dažnius, ordinačių ašyje - pamatuotus slenksčius ir sujungus nustatytus taškus, gaunama kreivė - slenksčių audiograma.

51. Vestibiulinis aparatas. Jo atskirų dalių vaidmuo kūno padėties ir judėjimo įvertinimui.

Pusiausvyros analizatoriaus periferinė dalis - tai vidinės ausies dalis, skirta kūno padėties ir jo judėjimo erdvėje recepcijai. Ją sudaro prieangis (vestibulum) ir trys pusratiniai kanalai, išsidėstę trijose viena kitai statmenose plokštumose. Kauliniame labirinte yra plėvinis labirintas, kurio forma beveik tokia, kaip kaulinio labirinto. Prieangyje yra apvalusis maišelis



Atgal  1 ... 6  7  8  9  [10]  11  12  13 ... 27  Toliau



Skelbimai
 
 
KOKYBIŠKI RAŠTO DARBAI  RastoDarbai1
 
Referatai, Kursiniai  Nesuprantama
 
www.rasto-darbai.lt  Vienetiniai-darbai
 
 
TEISES,VADYBOS,ADMINISTRA  diplominis2012
 
Bakalauro ir magistro dar  diplominis2012
 
 
 
 
Aukšta darb? kokyb?  marius_darbai




Darnipora.lt