Darbas:
domėjosi filosofija. Būdamas 24metų, pradėjo savo mokslą, jo moklas tęsėsi dar 600metų po jo mirties, tai Etikos m-las. Tačiau jis dar buvo iškraipomas jo gyvenimo metais. Malonumas suprantamas kaip tikslas, bet taip nėra. 3malonumo rūšys(pagal Epikūrą):•Natūralūs ir būtini→žmogaus gyvybės palaikymui(jei alkanas, tai valgyk ir pan)•Natūralūs, bet nebūtini( nori valgyti,bet ne betką,o kepsni ir pan) •Nenatūralūs ir nebūtini(garbės,turtų troškimas). Svarbiausi jam 1ieji,nes jie riboti, o 3tieji neriboti, jie gali tapti našta(3ieji).Epikūrui nėra jokio kito gėrio, kuris yra ne žmoguje, jis pripažįsta tik žmogaus vidinį gėrį.Malonus jausmas→ teisingo gyvenimo kriterijus. Laimingas žmogus turi būti patenkintas. Mes vengiam skausmo tam, kad būtų gera. Svarbu žmogui būti laimingam ne hedonistine prasme, o eudaimonistine(sielos). Jei malonumai kriterijus, tai juos reikia pasirinkti protingai. T.y. reikia protingai
ARISTOTELIS→žmogus turi mokėti veikti pagal aplinkybes. Likimo smūgiai gali žmogų išbalansuoti, bet jis nebijo akcentuoti, kad yra didžiausias galutinis tikslas. Nereikia tenkinti 3tinių poreikių,nes tada pradedi konfliktuoti.
Reklama, šiuolaikinė industrija orientuota į 3 malonumų tenkinimą:• savęs realizacija; •išsilavinimas •pirminiai poreikiai. 1. dievų baimė-išsivadavimas iš jos;2. išsivadavimas iš būtinybės, neišvengiamumo baimės.3.išsivadavimas iš mirties baimės. 1.Žmogus tampa centru. Pats sprendžia savo likimą.2.Vieni įvykiai vyksta iš būtinybės, kiti dėl atsitiktinumo.3.Rūpintis mirtimi kvaila. Tai sukelia kančią. Mirties buvimo momentas sukelia kančią. 1nas didžiausias blogis- mirtis, neturi nieko benda su mimis, nes kol esam gyvi jos nėra, o kai ji ateina, mūsų nebėra...Mirtis neturi nieko bendra su mirusiais.
STOIKAI. STOICIZMAS
Stoikams viskas pasaulyje viešpatauja dėl butinybės. Viskas kas vyksta yra neišvengiama. Žmogus turi protą ir gali suprasti neišvengiamybę. Stoikai nebėga nuo pasaulio, priima jį tokį, koks jis yra. Aukščiausia stoiška išmintis→ fiziškai ir morališkai priimti tai, kas yra. Stoikai dorybę supranta proto išsivystymą iki tokio lygio, gamtos dėsniai yra būtinybė, žmogus supranta tai kaip neišvengiamybę ( butinybė priimama). Ten, kur esi, tavo likimas, tai bus
|
|



Komentarai