Darbas:
aktų, t.y. nekuria teisės tiesiogiai, galime vis tik kalbėti apie šių teismų sprendimus, preliminarius nutarimus, kaip apie ES teisės šaltinį, kuris užpildo rašytinės teisės spragas ir pagrindžia jos reikšmingumą. Taip pat reikia nepamiršti, kas EBTT savo praktikoje yra suformulavęs ir išplėtojęs tokias svarbias koncepcijas, kaip EB teisės viršenybė, tiesioginis veikimas, valstybių atsakomybė, kurios turi esminę reikšmę ES teisės praktiniam taikymui.PIRMINĖ TEISĖ
Ją sudaro Bendrijų steigimo sutartys, taip pat jas papildantys teisės aktai, kartu su prisijungimo sutartimis. Detaliau:
I. Steigimo sutartys:
1.Europos Anglių ir Plieno Bendrijos EAPB sutartis (1951 m.)
2.Europos ekonominės bendrijos EEB sutartis (1957 m.)
3.Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) sutartis
II. Grupės sutarčių ar susitarimų, kurios papildo ar keičia steigimo Sutartis:
1.Konvencija dėl tam tikrų institucijų, bendrų
2.Susiliejimo sutartis – konvencija, įsteigianti vieningą Tarybą ir vieningą Komisiją (1965)
3.Biudžetinės sutartys
1. Aktas dėl tiesioginių rinkimų į Europos Parlamentą (1976)
4.Vieningas Europos Aktas (1986)
5.Mastrichto sutartis (1992)
6.Amsterdamo sutartis
7.Nicos sutartis
III. Keturios Prisijungimo (Stojimo) sutartys
Pažymėtina, kad sudarius pirmąsias tris iš jų, valstybės tapo Europos Bendrijų narėmis, o sudarius paskutiniąją (Austrija, Suomija, Švedija) – Europos sąjungos narėmis.
Kas būdinga pirminės teisės šaltiniams?
1.tam, kad įsigaliotų, būtina, kad būtų sudarytos ir ratifikuotos visų VN pagal jų konstitucinius reikalavimus;
2.tai aukščiausią teisinę galią turinčios normos ES teisės sistemoje;
3.jų galiojimo ar teisėtumo negalima ginčyti Europos Bendrijų Teisingumo Teisme;
4.gali būti pakeistos tik sutartyse numatyta tvarka (ES Sutarties 48 straipsnis numato, kad tam tikslui turi būti šaukiama tarpvyriausybinė konferencija).
Steigimosi sutarčių turinys yra dvejopas. Visų pirma jos reglamentuoja bendros rinkos sukūrimą ir kitas priemones Bendrijų tikslams pasiekti, antra – pačios organizacijos ir jos institucijų funkcionavimą.
Pagal savo reglamentavimo pobūdį EAPB sutartį galima priskirti „statiminės sutarties“ kategorijai, t.y. sutarčiai, kuri detaliai išdėsto Bendrijos politikos nuostatus. Tuo tarpu EEB ir Euratom sutartys – tai „rėminės sutartys“, kurios nurodo tik bendras politines gaires, kurioms institucijos turi suteikti konkrečią teisinę išraišką. EEB ir Euratom sutartys sudarytos neribotam laikui, EAPB – 50 metų (jos galiojimas šiuo metu jau yra pasibaigęs).
Šalia steigiamojo pobūdžio Sutarčių, kurias galima laikyti tam tikra
|
|
Komentarai