Darbas:
in-cijoms, kurios nėra pavaldžios atskirų valstybių vyriausybėms. Sprendimai čia gali būti priimami ne tik dalyvaujančių valstybių atstovų bendru sutarimu, bet netgi jų balsų dauguma. Virš-ą galima apibūdinti kaip dalinį federalizmą. Tam tikrų viršvalstybinių in-cijų priimti teisės aktai yra privalomi visose dalyvaujančiose valstybėse, jie turi viršenybę dalyvaujančios teisės atžvilgiu. Tarpvyriausybiškumas – šis terminas įvardija visą įprastinį „ikiintegracinį“ valstybių bendravimo ir bendradarbiavimo metodą. Europos Sąjungos teisė ar Europos Bendrijų teisė.??? EB teisė tai EB steigimo sutarčių sukurta teisinė santvarka, kuri veikia ne tik tarp valstybių, bet ir kaip bendra valstybėms narėms vidaus teisė. Ji apibrėžia ir reguliuoja Bendrijų, jų in-cijų, valstybių narių, jų juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas. Svarbus jos ypatumas – viršenybė nacionalinės teisės atžvilgiu ir tiesioginisEuropos Sąjunga ir klasikinės tarptautinės organizacijos. Europos Sąjungos teisinis statusas – Federacija ar valstybių konfederacija?. Pasiaiškinam terminus – Federacija - Čia randame dvilypę valstybinę struktūrą: viršutinę, kurią sudaro vieninga federacinė centro valstybė ir apatinę, kurią sudaro sufederuotos pamatinės valstybėlės, federacijos nariai (valstijos, kantonai, žemės). Federaciją galima vadinti sąjungine valstybe, o konfederaciją - valstybių sąjunga. Konfederacija yra tiktai kelių valstybių sąjunga, kuri pati valstybės nesudaro; federacija, kad ir sąjunginė, vis dėlto jau pati yra valstybė. Federacijoje kaip mišrioje formoje visuomet yra šiek tiek unitarizmo ir šiek tiek konfederacijos. Federacijos nariai užima tarpinę vietą tarp autonominės provincijos decentralizuotoje unitarinėje valstybėje ir konfederacinės sąjungos nario, prilygdami arba besiartindami prie vienos ar kitos, tačiau niekuomet savo konstitucine padėtimi su jais nesutapdami. Visai federacijoje veikiančiai teisei viešpatauja federalinė centro konstitucija. Jai yra subordinuoti federacijos nariai ir jų teisė. Paprastai federacijos nariai yra lygūs ir naudojasi vienodomis teisėmis, kurios nepriklauso nuo jų teritorijos didumo, piliečių skaičiaus, jų politinio ar socialinio vaidmens ir svarbos (simetriška federacija). Atskirais atvejais atskiri federacijos subjektai turi didesnę kompetenciją nei kiti (asimetriška federacija). Dažniausiai tokie išskirtiniai federacijos subjektai iš likusiųjų išskiriami tautiniu, religiniu,
Komentarai