Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

tarptautinė J. Gibss’o - B. Rozenbom’o metodika pagal viso smulkžemio trijų frakcijų (smėlio, dulkių ir molio) santykinį kiekį grafinėje diagramoje, dažnai vadinamoje Fere trikampiu (FAO rekomenduojamu metodu).
2001-2002 metais šiais metodais buvo išanalizuoti mineralinių grupių dirvožemių ėminiai, įvardinta ir palyginta jų granuliometrinė sudėtis. Paaiškėjo, kad naudojant Fere trikampį, reikia atsižvelgti ne tik į trijų frakcijų (smėlio, dulkių ir molio) kiekį, bet ir į dirvodarinės uolienos kilmę. Dirvožemiai, susidarę limnoglacialinėse uolienose, patenka į dulkiškuosius granuliometrinės sudėties poklasius, o susidarę moreninėse – į smėlinguosius poklasius. Mėginiuose fizinio molio (< 0,01 mm) rasta 1,5-2,0 kartus daugiau negu molio (< 0,002 mm) frakcijos. Lyginant humusiniuose horizontuose skirtingais metodais nustatytų smėlio, dulkių ir molio frakcijų santykinius kiekius, rasta, kad pastarosios pagal tarptautinę metodiką yra 1,2-1,9 karto daugiau, negu mažesnių 0,001 mm dalelių (pagal Kačinskį). Pagal FAO, palyginus su Kačinskio metodu, mažiausiai skiriasi smėliai,

dalis priesmėlių vadinami smėlingais arba dulkiškais lengvais priemoliais, lengvi priemoliai dažniausiai priskiriami prie smėlingų lengvų priemolių, vidutinio sunkumo priemolių, rečiau vadinami dulkiškais lengvais ir vidutinio sunkumo priemoliais, dalis vidutinio sunkumo priemolių tokiais ir lieka, kiti vadinami dulkiškais vidutinio sunkumo priemoliais bei smėlingais sunkiais priemoliais. Dalis sunkių priemolių nesikeičia, kiti vadinami smėlingais ar dulkiškais vidutinio sunkumo ir sunkiais priemoliais, nesikeičia ir dalis molių, kiti tampa sunkiais priemoliais arba dulkiškais moliais.
Dirvožemis
Geochemiškai Šiaulių apskrities dirvožemius reikėtų priskirti prie "turtingesnių" mikroelementais. Tik Marijampolės ir Kauno apskričių dirvožemių foniniai geocheminiai parametrai yra aukštesni. Bendras ūkinis apskrities dirvožemių potencialas yra aukštesnis nei Lietuvos vidutinis, Šiaulių apskrities dirvožemiai išsiskiria didesniais ličio, nikelio, urano, stroncio kiekiais. Technogeninė tarša regiono dirvožemiuose ryški, ypač Šiaulių, Radviliškio, Kuršėnų miestų įmonių teritorijose taršos pobūdis priklauso nuo įmonių gamybos profilio. Apskrityje pagrindiniai dirvožemio taršos šaltiniai yra naftos produktų laikymo vietos ir geležinkelio stotys. Pagrindinis ir didžiausias užterštumo naftos produktais ir kai kuriose vietose sunkiaisiais metalais yra Šiaulių oro uostas. Specifinė cheminė tarša (padidėję P, Sr, Cu kiekiai) būdinga įvairaus profilio fermoms. Tačiau technogeninės taršos horizontali sklaida nežymi, paprastai apima tik taršos židinių - įmonių, fermų ir sąvartynų teritorijas. Geocheminį pavojų kelia legalūs (Kairių, Žiūronkalnio) ir savavališki seniūnijų ir kaimų sąvartynai. Regione nustatytas teršimas būdingais sąvartynų teršalais - Co-Ni-Cu, Mo bei Šiaulių pramonei būdingu chromu. Sumažėjus pesticidų naudojimui bei pradėjus griežčiau reglamentuoti jų asortimentą, dirvožemių užterštumas pesticidų likučiais žymiai sumažėjo.