Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise, kurios ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba savivaldybių tarnautojų veiksmų (neveikimo). Skundams dėl priimtų individualių aktų ar valstybės arba savivaldybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėti steigiamos apskričių administracinių ginčų komisijos. Savivaldybės ir apskrities administracinių ginčų komisijų sprendimas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. Skirtingai nei Vyriausioji administracinių ginčų komisija, kuri efektyviai įgyvendina savo veiklą, savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijos negali pasigirti nagrinėjamų skundų gausa, o kai kur jų nėra visai įkurta.
Mokestinių ginčų terminas Lietuvoje oficialiai pradėtas vartoti 1995 metais, kai buvo priimtas Mokesčių administravimo įstatymas. Iki

2001 m. birželio 26 d. mokestinių ginčų bylas nagrinėjo vietos mokesčio administratorius, centrinis mokesčio administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas. Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas 2001 m.birželio 26 d. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, panaikino mokestinių ginčų nagrinėjimo pakopą vietos mokesčio administratoriaus lygiu, taip šį procesą supaprastindamas bei garantuodamas operatyvesnį ir objektyvesnį ginčo tyrimą. Centriniam mokesčio administratoriui išnagrinėjus mokestinio ginčo bylą ir priėmus mokesčio mokėtojui nepalankų sprendimą, pastarasis turi teisę skųstis Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau– Komisija). Komisija buvo įkurta 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu “Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo”. Pagrindinius Komisijos principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 3 d. patvirtinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai. Komisija suteikia papildomą galimybę mokesčių mokėtojams apginti pažeistas teises. Tačiau, daugelio teisininkų nuomone, ikiteisminis mokestinio ginčo bylos nagrinėjimas yra neoperatyvus, sudėtingas, kartais netgi šališkas. Mokesčių mokėtojui nesuteikta teisė kreiptis tiesiai į teismą dėl pažeistų teisių.
Lietuva negali pasigirti kvaziteisminių institucijų gausa kaip JAV ar Didžioji Britanija ir jų aktyvumu sprendžiant asmenų ar institucijų skundus. Ikiteisminis ginčų nagrinėjimas išspręstų daugelį problemų, tokių kaip ginčų išnagrinėjimo greitumas, pigumas. Ginčo subjektai surastų sprendimą susitarimu ar taikos sutartimi. Reikėtų išspręsti ikiteisminių ginčų nagrinėjimo operatyvumo bei kompetentingumo problema