Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Mokslo revoliucijai tenka ypaè svarbus vaidmuo:
1)turëjo didelës átakos ðvietimo sàjûdþio atsiradimui.
2)paskatino pramonës revoliucijà
3)reiðkë perëjimà prie naujo tipo civilizacijos
Mokslo revoliucija – esminis mokslinës mienties raidos pasikeitimas, ávykæs 16-17a. Ðá perversmà nulëmë pertvarkymai Europoje, vykæ 14-16a. Iki 16 a. daug atradimø, patobulinimø. Ypaè daug faktø sukaupta geografiniø atradimø metu. Reikëdavo tik teorinio apibendrinimo. Sukurtas naujas mokslinis inventorius: iðrastas mikroskopas, teleskopas, barometras, t.p. plito knygø spausdinimas. Tai sudarë galimybes geriau atlikti mokslinius tyrimus.
Mokslas rëmësi humanistine inteligentija. Atgaivinta antikos autoriø tradicija, studijuojamas graikø mokslas. Atmestas viduramþiø mokslas. To rezultate sukurta moderni pasaulio sandaros sàvoka. Mechanistinë pasaulio samprata. Pasaulis tarsi maðinà, kurià galima valdyti. Esme – visata yra uþdara

mechaninë sistema, kurià sudaro nekintami elementai. Jø judëjimà valdo jëgos dësniai. Ði samprata traktavo gamtà kaip vientisà materijà, kurios judëjimà tiek laike, tiek erdvëje lemia jëgos dësniai. Jëgø pasaulá galima suprasti ir valdyti. Gamtos dësnius galima paaiðkinti matematiðkai. Tos gamtamokslinis gamtos aiðkinimas atmetë scholastinius – religinius aiðkinimus. Mokslo revoliucija pakeitë, suformavo naujà moslinæ metodologijà. Viduramþiais buvo scholastinis metodas, atitrûkæs nuo gyvenimo, nesirëmæs autoritetais. Naujas metodas – stebëjimo ir eksperimento metodologija. Didþiausias indëlis – Galilëjaus ir Niutono. Nuo 18a. mokslinis tyrinëjimas – nuoseklus gamtos stebëjimas, eksperimentavimas. Rëmësi jutiminiu paþinimu (empirinis metodas, kuris þinomas dar antikoje). Tuo tarpu nuoseklus ir sistemingas eksperimentavimas – naujas dalykas.
Mokslinius stebëjimus buvo svarbu iðreikðti tikslia matematine kalba. Matematika tapo modernaus mokslo kalba. 17a. logoritmø lentelë. Imta taikyti astronomijoje ir kituose moksluose. Diferencialai, integralinis skaièiavimas. Vyravo ásitkinimas, kad visa gamta gali bûti iðreikðta matematika.
17a. nauja mokslo kultûra tapo paþangos modeliu. 18 a. paplito humanitariniuose moksluose.
Viduramþiø poþiûris á visatà ir gamtà rëmësi Aristotelio ir Ptolemëjo teorijomis, kurios pateikë geocentriná pasaulëvaizdá. Pagal Aristotelá, judëjimà sukelia ne gamtiniai judëjimo dësniai, o daiktø sàvybës. Þemë yra visatos centras, nes apie jà sukasi saulë, planetos, mënulis, þvaigþdës. Visa tai yra baigtinia ir sferiðka. Visus daiktus juina pirminis judintojas. Tuo rëmësi ir Ptolemëjas. Ðis poþiûris vyravo 14-a amþiø iki 16 a.16 amþiuje geocentrinæ keièia