Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

1. Teoriniai – metodologiniai aspektai 1.1. Ekonomikos augimas: esmė, veiksniai, modeliai

Darbas:

II DALIS. LIETUVOS EKONOMIKOS AUGIMAS: RAIDA, IŠORINĖ APLINKA IR PERSPEKTYVOS
1. Teoriniai – metodologiniai aspektai
1.1. Ekonomikos augimas: esmė, veiksniai, modeliai
Ekonomikos augimas – centrinis visų valstybių ekonominės plėtros tikslas. Ekonomikos augimas – tai ekonominio gyvenimo judėjimas, ekonomikos elementų (gamybos apimties, kainų, nedarbo lygio ir kt.) pokyčių tendencijos. Ekonomikos augimas – tai sudėtinė ekonominės plėtros dalis, tai procesas, apimantis kilimo ir nuosmukio laikotarpius, kiekybinius ir kokybinius pokyčius. Subalansuotas, proporcingas augimas – tai vienas iš pagrindinių ekonominės politikos uždavinių.
Ekonomikos augimas būtinas, siekiant pakelti žmonių gyvenimo lygį, užtikrinti visuotinę gerovę valstybėje.

Yra trys ekonominio augimo veiksnių rūšys:
· pasiūlos veiksniai;
· paklausos veiksniai;
· paskirstymo veiksniai.

Pasiūlos veiksniai – tai sąlygos, kurios leidžia didinti

gamybos apimtį:
· gamtinių išteklių kiekis;
· darbo jėgos išteklių kiekis;
· kapitalo kiekis ir kokybė;
· naujų technologijų ir mokslinių tyrimų, žinių panaudojimas.
Pasiūlos veiksniai – tai tik potencialios gamybos didinimo galimybės, kurios gali užtikrinti prekių ir paslaugų paklausą. Realiai galima laiduoti ekonomikos augimą derinant pasiūlos ir paklausos veiksnius, taip pat ir paskirstymo veiksnius.

Paklausos veiksniai – tai:
· namų ūkių, įmonių pajamų ir išlaidų didėjimas;
· pajamų ir išlaidų struktūra;
· valstybės finansai, t.y. valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų dydis bei jų struktūra;
· pinigų – kredito santykių sistema;
· galimybė gauti kreditą (kredito prieinamumas).

Paskirstymo veiksniai – tai efektyvus išteklių paskirstymas, kad pagaminti kuo didesnį kiekį produkcijos:
· racionalus gamybinių veiksnių paskirstymas;
· pajamų paskirstymo pobūdis;
· ekonominės struktūros pokyčiai;
· kainų dinamika ir infliacijos tendencijos;
· gamybos masto efektas.

Ekonominė plėtra gali būti dviejų rūšių – ekstensyvi ir intensyvi.
· Ekstensyvi – tai toks ekonomikos augimas, kai gamybinių veiksnių plėtra vyksta lėtai, esant tai pačiai techninei gamybos bazei. Gamybos efektyvumas lieka tas pats. Auga dirbančiųjų kiekis arba kapitalas.
Ekstensyvios plėtros veiksniai yra šie:
- dirbančiųjų skaičiaus didėjimas;
- investicijų augimas (kokybė nedidelė, technologija nesikeičia);
- didėjantis naudojamų išteklių kiekis.

· Intensyvi – toks ekonomikos augimas, kai produkcijos gamyba (išleidimas) yra paremta tobulesniais gamybos veiksniais ir geresniu gamybinio potencialo panaudojimu. Intensyvios plėtros rezultatas – galutinės produkcijos kiekio