Aprašymas:

Psichologija – mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. siame darbe yra be galo daug informacijos bendrosios pscihologijos paskaitoms. informacija naudinga ruosiantis egzaminui.

Darbas:

1. PSICHOLOGIJOS MOKSLAS:
ŠAKOS, KRYPTYS IR GALIMYBĖS
Psichologija yra jaunas mokslas. Jo šaknų yra daugelyje disciplinų: nuo fiziologijos iki filosofijos. Wilhelmas Wundtas, 1879 m. Leipcigo universitete (Vokietija) įkūręs pirmąją psichologijos laboratoriją, buvo ir fiziologas, ir filosofas. Ivanas Pavlovas, pirmasis ėmęsis tyrinėti mokymąsi, buvo rusų fiziologas. Sigmund’as Freud’as, įžymus žmogaus asmenybės teoretikas, buvo austrų gydytojas. Jean Paget garsus šio amžiaus vaikų tyrinėtojas, buvo šveicarų gamtininkas. Willjamas Jamesas, 1890 m. parašęs psichologijos vadovėlį, buvo Amerikos filosofas. Psichologija terminas pradėtas vartoti XVIII a., paskelbus K. Volfo „Empirinę psichologiją” (1732) ir „Racionalistinę psichologiją” (1734).
Žodis psichologija yra kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: psyche – siela ir logos – mokslas. Taigi psichologija pažodžiui lietuviškai reiškia „sielos mokslas”.
Psichologija – mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus.
Mokslas apie mūsų elgesį ir psichinius procesus.
Psichologiją galima apibūdinti kaip žmogaus susidomėjimo sritį, kurios pagrindinis klausimas yra Kodėl žmonės mąsto, jaučia ir elgiasi būtent taip kaip mąsto, jaučiasi ir elgiasi?
Psichologijos objektas kito priklausomai nuo psichinių reiškinių prigimties sampratos kitimo (psichika, sąmonė, pasąmonė).
Pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas, skiriamos psichologijos šakos.
Kartais psichologijos šakos skirstomos pagal tyrimo uždavinius, metodus, rezultatų pritaikymo sritis.
Bendriausia prasme galime skirstyti psichologiją į akademinę ir taikomąją, arba į fundamentaliąsias (pamatines) ir taikomąsias šakas.
AKADEMINĖS ARBA FUNDAMENTALIOSIOS ŠAKOS:
Bendroji psichologija tiria bendriausias suaugusio sveiko žmogaus psichikos apraiškas ir jų dėsningumus, apibendrina kitų psichologijos šakų duomenis, analizuoja tyrimo metodus, teorinius principus, psichologijos sąvokas.
Raidos psichologija (amžiaus tarpsnių psichologija, vystymosi psichologija) tiria psichinių procesų ir asmenybės ontogenezę; skirstoma į vaiko, paauglio, subrendusio žmogaus psichologiją ir gerontopsichologiją.
Medicininė psichologija - tiria medicinos personalo ir ligonio santykius, psichologinių veiksnių įtaką ligai),
Psichopatologija -tiria psichinės veiklos, psichinio vystymosi sutrikimus.
Socialinė psichologija - tiria žmonių grupėms būdingus psichinius reiškinius.
Zoopsichologija - tiria gyvūnų psichiką, jos tikslas - pažinti ir paaiškinti gyvūnų elgesį.
Psichologija, kaip savarankiškas mokslas, pirmiausia vystėsi fundamentaliųjų tyrimų kryptimi. Tik vėliau ėmė formuoti taikomoji psichologija, kurios tikslas paaiškinti žmogaus psichikos dėsningumus atskirose veiklos rūšyse ir pateikti konkrečias rekomendacijas.
TAIKOMOSIOS PSICHOLOGIJOS ŠAKOS:
Pedagoginė psichologija tiria mokymo ir auklėjimo psichologinius dėsningumus, santykių tarp moksleivių ir mokytojų ypatybes.
Šeimos psichologija analizuoja partnerio pasirinkimo, šeimos kūrimo, šeimos ir santuokos transformavimosi problemas, šeimos narių tarpusavio ryšius, tėvystės ir motinystės aspektus ir pan.
Darbo ir inžinerinė psichologija – tiria profesines asmenybės ypatybes, darbo, mokslinio organizavimo problemas, žmogaus ir mašinų sąveiką, darbo produktyvumo didinimo psichologines sąlygas, asmenybės tobulėjimo darbe galimybes ir pan.
Vadovavimo psichologija – tiria efektyvius vadovavimo būdus, moko kaip plėtoti partnerinį bendradarbiavimą, spręsti konfliktus, vesti derybas ir pan.
Sporto psichologija – tiria sportininkų rengimo psichologines sąlygas, sportininkų elgesį varžybose, sportinių įgūdžių formavimosi ypatybes.
Organizacinė psichologija – tiria konkrečioje organizacijoje vykstančius reiškinius ir jų ryšį su organizacijų veiklos efektyvumu.
Kūrybos psichologija -tiria mokslinės, meninės, techninės kūrybos procesų dėsningumus.
Šiandien intensyviai vystosi reklamos, teisės, ekologinė ir kitos psichologijos šakos.
KAS BŪDINGA PSICHOLOGIJAI KAIP MOKSLUI
1. Kaupia, klasifikuoja ir analizuoja faktus (remiasi empiriniu tyrinėjimu).
2. Esminius ir pasikartojančius faktus suklasifikuoja, tam reikalingi dėsniai.
3. Apibendrinantys teiginiai, leidžia numatyti būsimus faktus ir interpretuoti įvykius – tai teorijos.
MOKSLINIAI METODAI.
Psichologijoje galima išskirti tris mokslinio tyrimo strategijas:
1. Aprašomoji arba stebėjimo, kuri leidžia gauti naujų duomenų apie elgesį, savižiną, nepaaiškina priežasčių, o tik konstatuoja faktus.
2. Eksperimentinė, kai reiškiniai tiriami aktyviai juos veikiant, sudarant ir keičiant sąlygas. Ši strategija leidžia spręsti apie priežastis.
3. Koreliacinis tyrimas naudojamas tuomet, kai ieškomas ryšys tarp tam tikrų psichinių reiškinių, taikant matematinius statistinius metodus.
Duomenų rinkimo bei matavimo būdai:
1. Stebėjimas.
2. Apklausa.
3. Atvejo tyrimas.
4. Psichologiniai testai.
Kiekvienas mokslas turi savo terminus – žodžius, kurie turi tikslią, apibrėžtą mokslinę reikšmę.
Psichologija – tai mokslas apie psichikos faktus, dėsnius ir mechanizmus.
PSICHOLOGIJOS RAIDOS APŽVALGA
Žymus vokiečių psichologas H. Ebbinghausas yra pasakęs,