Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

kriminalistikos konspektas

Darbas:

2002 m. Dėst. A.Gorbatkovas

I. KRIMINALISTIKOS METODOLOGIJA

KRIMINALISTIKOS SAMPRATA IR SISTEMA.

Kriminalistikos terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio criminalis – nusikalstamas, susijęs su nusikaltimu, arba crimen – nusikaltimas. Kriminalistika atsirado ir vystėsi kaip mokslas, kuris padeda paieškos, tardymo organams, ekspertizės įstaigoms ir teismui atskleisti nusikaltimus, surasti ir išaiškinti nusikaltėlius, nustatyti tiesą baudžiamosiose bylose.
Kriminalistika atsirado XIX a. pab. Jos pradininkas austrų profesorius Grossas. “Teismo tardytojų vadovas” (1893 m.) – pirmasis moksliškai išanalizavo ir apibendrino aukščiau naudotus nusikaltimų išaiškinimo būdus, juos sujungė į vieną darnią mokslinę sistemą, kurią pavadino kriminalistika. Dėl kriminalistikos dalyko – jo apibrėžimo, pačios kriminalistikos sąvokos teisinėje literatūroje ilgą laiką vyko diskusijos. Šiais klausimais vienodos nuomonės

neprieita iki šiol.
Teisingas nusikaltimo dalyko nustatymas, tikslus jo apibrėžimas turi ne tik teorinę, bet ir didelę praktinę reikšmę. Dauguma užsienio kriminalistų šio mokslo dalyką labai susiaurina ir jam priskiria tik policinių techninių priemonių ir jų panaudojimo būdų tyrinėjimą, o kriminalistikos apskritai nelaiko teisės mokslu. Pvz., JAV kriminalistas Bredfordas: kriminalistika – tai tik į krūvą sudėti analitinės chemijos, optikos, fizikos, mikroskopijos, fotografijos, technikos ir kiti skyriai.
O’Hara: Kriminalistika ne mokslas, o nusikaltimo išaiškinimo menas. Lietuvoje, kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, kriminalistika – savarankiškas teisės mokslas. Ji apibendrina praktinę paieškos, tardymo bei teismo organų ir ekspertizės įstaigų veiklą ir panaudodama gamtos, technikos ir kitų mokslų pasiekimus, rengia nusikaltimų tyrimo bei kelio jiems užkirtimo techninius ir taktinius būdus bei metodines rekomendacijas.
Kriminalistika kaip savarankiškas mokslas turi savo dalyką, metodus, specifinius uždavinius ir tuo skiriasi nuo kitų mokslų. Mokslo dalykas – tam tikra pažinimo sritis, nagrinėjamų problemų ir dėsningumų visuma.
Kriminalistikos dalyką (profesorius Koldinas) sudaro šie elementai:
- tiriamieji, arba baudžiamieji relivantiniai – įvykiai, procesai, faktai, tai yra nusikalstama veikla arba nusikaltimas;
- jų atsispindėjimo supančioje aplinkoje mechanizmas;
- nusikaltimo atskleidimo, tyrimo ir prevencijos veikla (kriminalistinė veikla).

Kriminalistikos objektas – žmonių veikla, iš vienos pusės – nusikaltėlio, iš kitos – tardytojų ir kitų kriminalistų veikla.
Vingergas ir Mitričevas suformulavo kriminalistikos apibrėžimą, kuris ilgai buvo laikomas tradiciniu: