Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

TEMA: Sprendimų priėmimas TIKSLAS: Aptarti sprendimo priėmimo procesą ir metodus UŽDAVINIAI: 1. Apibūdinti sprendimų priėmimą; 2. Išnagrinėti sprendimo priėmimo procesą; 3. Aptarti kiekybinius ir kokybinius sprendimų priėmimo būdus; 4. Palyginti individualaus ir kolektyvinio problemos sprendimo procesus bei rezultatus.

Darbas:

TEMA: Sprendimų priėmimas
TIKSLAS: Aptarti sprendimo priėmimo procesą ir metodus
UŽDAVINIAI:
1. Apibūdinti sprendimų priėmimą;
2. Išnagrinėti sprendimo priėmimo procesą;
3. Aptarti kiekybinius ir kokybinius sprendimų priėmimo būdus;
4. Palyginti individualaus ir kolektyvinio problemos sprendimo procesus bei rezultatus.
Sprendimu vadinamas konkretus pasirinkimas. Optimaliu sprendimu vadinamas toks, kuris pasirinktų rodiklių ir kriterijų atžvilgiu yra geriausias.(5)
Sprendimo esmė- alternatyvos pasirinkimas. (1. 78 psl.)
Sprendimo priėmimas- tai procesas, kurio metu iš kelių galimų racionalių alternatyvų parenkama viena. (1. 78 psl.)
Laikas ir žmonių santykiai- svarbiausi sprendimų priėmimo proceso elementai. Sprendimų priėmimas susieja organizacijos dabarties aplinkybes su veiksmais, kurie nuves organizaciją į ateitį. Sprendimų priėmimas taip pat remiasi praeitimi. Ir teigiama, ir neigiama ankstesnė patirtis vaidina

žymų vaidmenį nustatant, kuriuos pasirinkimus vadovai mato kaip tinkamus ar pageidaujamus. (2. 234psl.)
Sprendimo priėmimo aplinkybės. Sąlygas, kuriomis priimami sprendimai, galime padalyti į tris grupes:
• Tikrumas- sprendimų priėmimo sąlyga, kada vadovai turi tikslą, įvertinamą ir patikimą informaciją apie įvairius svarstomų alternatyvų rezultatus.
• Rizika- sprendimo priėmimo sąlyga, kada vadovas žino, kokie yra tikimybė pasiekti tam tikrą norimą alternatyvų tikslą ar rezultatą. Tikimybė- tam tikro įvykio ar rezultato pasirodymo galimybės statistinis matas.
• Netikrumas- sprendimo priėmimo sąlyga, kada vadovas susiduria su nenuspėjamomis išorės aplinkybėmis, arba jiems trūksta žinių, reikalingų tam tikrų įvykių tikimybei nustatyti. Netikrumas reiškia, kad ne visos galimos alternatyvos yra žinomos, o iš žinomų alternatyvų sunku apskaičiuoti nesėkmės ar pasisekimų tikimybę. (2. 241 psl., 242 psl., 1. 80 psl.)
Yra du sprendimo proceso modeliai: klasikinis(racionalusis) ir bihevioristinis(elgsenos). Požiūrių sugretinimas:
1. Klasikinis požiūris:
• Sprendėjai turi visą informaciją apie aplinkybes;
• Sprendėjai turi visą informaciją apie alternatyvas;
• Sprendėjai turi visą informaciją apie racionalią kriterijų seką ir jų svarumo eilę;
• Sprendėjai pasirenka tą variantą, kuris duoda didžiausią ekonominę naudą įmonei ar organizacijai.
2. Bihevioristinis požiūris:
• Sprendėjai turi tik dalinę (neišsamią) informaciją apie aplinkybes;
• Sprendėjai turi tik neišsamią informaciją apie galimas alternatyvas;
• Sprendėjai negali ar nelinkę iki galo numatyti kiekvienos alternatyvos pasekmes;
• Sprendėjų racionalumas yra ribotas. (1. 81psl.)
Racionalus