Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

LIETUVA

Nuo Baltų iki Mindaugo

XII-X tūkst. pr. m. e. ištirpus paskutiniam ledynui, dabartinėje Lietuvos teritorijoje apsigyveno žmonės,užsiminėję medžiokle ir žvejyba. Paleolito laikotrapiu X-VIII tūkst. pr.m.e. vyravo Madlenos ir Svidrų kultūros. Mezolito laikotarpiu VIII-V t. pr.m.e. vyravo Nemuno ir Kundos kultūros. Neolito laikotarpiu V-III t. pr.m.e. vyravo Nemuno ir Narvos kultūros, šiuo laikotarpiu buvo pradėti vartoti molio puodai. Visų šių kultūrų gyventojų religijoje buvo garbinami gyvūnai („Briedžių briedė“).
III t. pr.m.e. (~2500 m. pr.m.e.) į šių gyventojų teritoriją imigravo indoeuropiečiai, su jais atėjo virvelinio tipo keramika, laivelio formos kovos kirviai ir žemdirbystė. II t. pr.m.e. iš vietinių medžiotojų ir indoeuropiečių susiformavo etnonimas – Baltai. II t. pr.m.e. jie išplito: Vakaruose iki dabartinio Berlyno, Rytuose iki Maskvos, Pietuose iki Kijevo. Senieji baltai pradėjo gintaro

prekybą su senovės civilizacijomis: Egiptu, hetitais ir finikiečiais. Intensyviai prekiaudamos gintaru I t. pr.m.e. prie Baltijos jūros susidarė pirmosios baltų gentys: Prūsai, Kuršiai, Jotvingiai.
I-V a. Baltai iš balų rūdos pradėjo išgauti geležį, kas paspartino žemdirbystę ir rytų Baltų genčių susidarymą (Žemgalių, Latgalių, Lietgalių). Šiuo laikotarpiu 98 m. Tacitas savo veikale „Germanija“ pirmą kartą mini aisčius, o II a. Ptolemėjas savo sudarytame Europos žemėlapyje mini dvi konkrečias aisčių gentis: Galindus ir Sūduvius.
Nuo V a. baltų gentys skilo į žemes, o VIII a. žemės pradejo skirstytis į žemių sąjungas. Ilgiausiai politiniai asimiliacijai nepasidavė žemaičių gentis.
Vykstant pirmajam Tautų krasutymuisi Baltus puolė germanai, II Tautų kraustymuisi – Vikingai. 853 m. Vikingai puolė Apuolės pilį, tačiau gavę išpirką iškeliavo.
1009 m. Kvedlinburgo analuose pirmą kartą minimas Lietuvos vardas: lietuviai užpuolė ir nužudė žmogų, nešantį krikščionybę.
XII a. Lietuvoje paplinta pinigai: „Lietuviški ilgieji“, taip pat suintensyvėja puolimai rytų kryptimi dėl didelio Kijevo Rusios susikaldymo.
1219 m. Hipatijaus metraštis, aprašydamas taikos sutartį tarp Lietuvos ir Volynės rašė apie taikos atvykusius sudaryti 21 kunigaikštį, iš kurių 5 buvo didieji. Tarp didžiųjų buvo minimas ir Mindaugas.
Jungiantis Lietuvos žemėms, lietuviams kovojant prieš Rusią, kalavijuočius ir kryžiuočius reikėjo susivienyti ir tuo metu iškilo kunigaikštis Mindaugas, XIII a. pr. įkurdamas Lietuvos valstybę.
Kalavijuočiai – buvo pirmasis baltams pradėjęs grasinti ordinas.1201 m. buvo pastatyta Rygos pilis, po metų – Kalavijuočių ordinas.1236 m. Saulės mūšyje kalavijuočiai