Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Vadyba

Darbas:

I. ĮVADAS

Vadyba, jos ištakos

Vadyba, kaip mokslo kryptis, susiformavo kaupiant praktinio valdymo
patyrimo duomenis, juos analizuojant, apibndrinant, padarant objektyvias
išvadas.
Vadyba praktine prasme – specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami
visi organizacjijoje vykstantys procesai.
Profesionalioji praktinė vadyba – mokslo, meno ir personifikuotos
praktikos lydinys.
Vadyba moksline prasme – mokslo kryptis apie organizacijos valdymo
dėsningumus, principus, metodus, organizacinį mechanizmą.
Vadybos laboratorija – organizacijų funkcionavimo patyrimas,
iškylančių situacijų sprendimų analizė, darbuotojų poelgių apibendrinimai
ir t.t.

Vadybos raidos etapai

MOKSLINĖ VADYBOS MOKYKLA
Pirmąją mokslinę valdymo koncepciją suformulavo F.Teilor. teilorizmo
pagrindą sudaro šie

valdymo principai:
1. Parengti mokslinius gamybos organizavimo principus ir jais pakeisti
tradicinius; moksliškai tirti visas darbinės veiklos sritis;
2. Parinkti ir mokyti vadovus bei darbiniūnkus pagal nustatytus
kvalifikacijos reikalavimus;
3. Administraciojos bendradarbiavimas su darbininkais įdiegiant mokslinį
darbo organizavimą ir praktiką;
4. Darbą ir atsakomybę paskirstyti lygiai atrp administracijos ir
darbininkų.
F.Teilor savo veikale “Shop Management” įvedė terminą “management”.
Žymus jo pasekėjas yra H.Emerson, pagrindinis jo darbas “12 našumo
principų”. Šią teoriją praktikoje įgyvendino H.Ford. jis išvystė teoriją,
kurią pavadino “fordizmu”. Buvo įtvirtinti šie mokslinio valdymo principai:
1. Mokslinės analizės naudojimas optimaliam užduoties atlikimo būdui
nustatyti.
2. Geriausiai tinkamų tam tikroms užduotims atlikti darbuotojų parinkimas
ir jų mokymas.
3. darbuotojų aprūpinimas pakankamais ištekliais užduočiai veiksmingai
įvykdyti.
4. Nuoaltinis ir teisingas veiklos našumo materialinis skatinimas.
5. Planavimo ir apmąstymo išskyrimas į atskirą procesą.
6. vadybos įtvirtinimas į avarankišką veiklos formą.

KLASIKINĖ VADYBOS MOKYKLA
H.Fajoli veikale “Administration Industrielle et Generale” įvedė
terminą “l’administration”. Jis valdymą traktavo kaip universalų procesą,
susidedantį iš kelių funkcijų. Kitas aspektas buvoorganizacijos struktūros
rengimas ir darbuotojų valymas. Jis suformulavo 14 principų, kurie
reikšmingi ir šiandien. H.Fajoli sukūrė administravimo dokrtiną ir išskyrė
6 operacijų grupes: technines, komercines,