Aprašymas:
Darbas:
ENTOMOLOGIJA.Entomologija („entomon“ – vabzdys) – yra bendroji, žemės ūkio, miško, medicininė, veterinarinė entomologija. Tiria pagrindines vabzdžių savybes, organų veiklą, sandarą. Bendroji entomologija: morfologinė, išorinė, vidinė anatomija. Priklauso Arthropoda tipui Vabzdžiams yra artimesni vėžiagyviai. Mandibulinių potipis jungia nariuotakojus, vėžiagyvius ir vabzdžius. Vabzdžių klasei būdinga formų įvairovė. Aprašyta apie 1 mln. vabzdžių.
Istorija. Vabzdžiai yra domimasi jau nuo senų laikų.
• XVIIa. Pradžia – mokslinių tyrimų pradžia. Malpigijus aprašė šilkinių anatomiją ir morfologiją.
• Olandas Swamerdamas nagrinėjo vabzdžių anatomiją, morfologiją ir ištyrė metamorfozę.
• Linėjaus darbai – sistematika.
• Remiu parašė 6 tomų veikalą „Memuarai apie vabzdžių istoriją“.
• XXa. Vystosi taikomoji entomologija, tirinėjama vabzdžių morfologija, fiziologija, kuriami
• Veberis išleido entomologijos žinyną.
• Snodgrasas (1935m) išleido knygą „Vabalų morfologijos principai“.
• Anglų mokslininkas varovas tyrė skėrius, įkūrė antiskėrių centrą Londone.
• Izraelietis Bodenheimeris tyrė Artimųjų Rytų kenksmingus vabzdžius.
• Silvestris atrado naujus vabalų būrius (Protura ir Zoroptera).
Galva ir jos priedai. Sudaryta iš kaukolinės dėžutės ir turi priedus (antenos ir burnos organai). Turi pora sudėtinių (fasetinių akių) ir dažniausiai 3 paprastas akis. Skiriamas priekinis galvos paviršius arba kakta (frons), kurioje paprastai būna paprasta akutė. Kakta pereina į viršugalvį (vertex) ir į pakaušį (occiputs). Viršugalvyje dažniausiai būna 2 paprastos akutės. Viršugalvis gali būti siūle padalintas į 2 dalis – antecclypeus ir posiclypeus. Žemys į priekį nuo kaktos yra priekaktis (clypeus). Žemiau priekakčio yra viršutinė lūpa (labrum). Galvos šonuose yra akys, atgal akių yra skruostai (genal), už jų - užskruosčiai (posgenal). Galva turi priedus, antenų yra 1 pora (antennae), tai yra lietimo ir uoslės organai. Ūseliai išsidėstę priekinėje galvos dalyje kaktos šonuose. Ūseliai sudaryti iš įvairaus skaičiaus narelių – nuo 3 iki kelių dešimčių. Pirmasis narelis paprastai būna stambesnis už kitus ir yra vadinamas pamatiniu nareliu arba stiebeliu (scapus). Sekantis narelis vadinamas kojele (pedicellus). Likusi ūselio dalis vadinama žiuželiu (flagellum). Antenos gali būti įvairių formų: siūliškos, šeriškos, karoliškos, pjūkliškos, šukiškos, verpstiškos, plokštelinės, šeriuotos ir t.t. Lytinis dimorfizmas pasireiškia per ūselių ilgį.
Burnos organai. Viršutinė lūpa, 3 poros burnos galūnių ir pariklys.
Komentarai