Aprašymas:

ES rinka- kospektai, skaite- Budreikaite

Darbas:

Europos Sąjungos teisės struktūra
Europos Sąjungos ramsčiai – neformalus, plačiai naudojamas skirtingai reglamentuojamų ES veiklos sričių pavadinimas.
1 ramstis – EAPB, EB, Euratomas
2 ramstis – Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)
3 ramstis) – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosios teisės srityje (PTBTS).
ES teisės šaltiniai
1. Normos – kurios yra Bendrijų ir Europos Sąjungos steigimo sutartyse ir teisės aktuose, kurie jas pakeičia arba papildo. Jų visuma sudaro taip vadinamą pirminę teisę.
2. Visuma normų, sukurtų institucijų aktais – antrinė arba išvestinė teisė.
3. Tarptautinės sutartys tarp Bendrijų (arba Bendrijų ir valstybių narių kartu) ir trečiųjų šalių – kartais dar vadinama papildanti teisė.
4. Europos Bendrijų teisingumo teismo praktika.
5. Bendrijų teisės bendrieji principai (kai kurie autoriai bendruosius principus priskiria pirminei teisei, nes antrinės teisės aktai turi jų nepažeisti).
Bendrijų tarptautinės sutartys – tai dar viena svarbi ES teisės šaltinių grupė. Jos gali būti suskirstytos į 3 kategorijas: 1) sutartys tarp Bendrijų ir vienos ar daugiau valstybių, nesančių ES narėmis; 2) sutarys tarp Bendrijų ir VN, veikiančių bendrai ir kitų valstybių – mišrios sutartys; 3) sutartys tarp ES valstybių narių (veikiančių atskirai) ir kitų valstybių. Pagal savo pobūdį EB tarptautinės sutartys dažniausiai sudaromos prekybos, bendradarbiavimo klausimais.
Bendrieji teisės principai yra įprastas teisės šaltinis tose valstybėse, kurių civilinė teisė yra pagrįsta romėnų teisės tradicijomis. Jie pateikia vertybes ir pagrindines taisykles, kuriomis vadovaujantis aiškinamos rašytinės teisės normos ir užpildomos rašytinės teisės spragos. ES teisėje bendrųjų teisės principų turi laikytis ES institucijos, kai jos priima teisės aktus, taip pat ir valstybės narės, kai jos įgyvendina ES teisę. Taigi bendrieji teisės principai turi pirminio šaltinio galią.
Bendruosius EB teisės principus galima sąlyginai suskirstyti į 4 grupes:
1) Administracinio teisėtumo principai – taisyklės, kurios nustato ribas ES institucijų ir VN administracinės valdžios veiksmams – pvz., teisėtumo, nediskriminavimo, proporcingumo, teisinio tikrumo principai;
2) Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės – pvz., teisė į nuosavybę, į privataus gyvenimo apsaugą, teisė į gynybą ir kt.;
3) Ekonominės laisvės – (laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas);
4) Auganti grupė „politinių principų“ – subsidiarumo, lojalumo, viešumo.
Europos Bendrijų teisingumo teismo ir Pirmojo instancijos teismo praktika - nors EBTT ir Pirmos instancijos teismas ir nepriima teisės aktų, t.y. nekuria teisės tiesiogiai, galime vis tik kalbėti apie šių teismų sprendimus, preliminarius nutarimus, kaip apie ES teisės šaltinį, kuris užpildo rašytinės teisės spragas ir pagrindžia jos reikšmingumą. Taip pat reikia nepamiršti, kas EBTT savo praktikoje yra suformulavęs ir išplėtojęs tokias svarbias koncepcijas, kaip EB teisės viršenybė, tiesioginis veikimas, valstybių atsakomybė, kurios turi esminę reikšmę ES teisės praktiniam taikymui.

PIRMINĖ TEISĖ

Ją sudaro Bendrijų steigimo sutartys, taip pat jas papildantys teisės aktai, kartu su prisijungimo sutartimis. Detaliau:


I. Steigimo sutartys:
1.Europos Anglių ir Plieno Bendrijos EAPB sutartis (1951 m.)
2.Europos ekonominės bendrijos EEB sutartis (1957 m.)
3.Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) sutartis

II. Grupės sutarčių ar susitarimų, kurios papildo ar keičia steigimo Sutartis:
1.Konvencija dėl tam tikrų institucijų, bendrų visoms EB (1957)
2.Susiliejimo sutartis – konvencija, įsteigianti vieningą Tarybą ir vieningą Komisiją (1965)
3.Biudžetinės sutartys
1. Aktas dėl tiesioginių rinkimų į Europos Parlamentą (1976)
4.Vieningas Europos Aktas (1986)
5.Mastrichto sutartis (1992)
6.Amsterdamo sutartis
7.Nicos sutartis

III. Keturios Prisijungimo (Stojimo) sutartys
Pažymėtina, kad sudarius pirmąsias tris iš jų, valstybės tapo Europos Bendrijų narėmis, o sudarius paskutiniąją (Austrija, Suomija, Švedija) – Europos sąjungos narėmis.

Kas būdinga pirminės teisės šaltiniams?
1.tam, kad įsigaliotų, būtina, kad būtų sudarytos ir ratifikuotos visų VN pagal jų konstitucinius reikalavimus;
2.tai aukščiausią teisinę galią turinčios normos ES teisės sistemoje;
3.jų galiojimo ar teisėtumo negalima ginčyti Europos Bendrijų Teisingumo Teisme;
4.gali būti pakeistos tik sutartyse numatyta tvarka (ES Sutarties 48 straipsnis numato, kad tam tikslui turi būti šaukiama tarpvyriausybinė konferencija).

Steigimosi sutarčių turinys yra dvejopas. Visų pirma jos reglamentuoja bendros rinkos sukūrimą ir kitas priemones Bendrijų tikslams pasiekti, antra – pačios organizacijos ir jos institucijų funkcionavimą.
Pagal savo reglamentavimo pobūdį EAPB sutartį galima priskirti „statiminės sutarties“ kategorijai, t.y. sutarčiai, kuri detaliai išdėsto Bendrijos politikos nuostatus. Tuo tarpu EEB ir Euratom sutartys – tai „rėminės sutartys“, kurios nurodo tik bendras politines gaires, kurioms institucijos turi suteikti konkrečią teisinę išraišką. EEB ir Euratom sutartys sudarytos neribotam laikui, EAPB – 50 metų (jos galiojimas šiuo metu jau yra