Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Tai nėra referatas, tiesiog didelė medžiagos dalis, kurią nurašiau iš knygos, ruošdama referatą. Viskas išdėstyta išsamiai apie charakterį ir temperamentą. Medžiagą laisvai galima naudoti referatui.

Darbas:

Charakteris

Žmogaus savitumo prielaidos

Pasaulyje nėra dviejų visai vienodų žmonių. Visi mes kažkuo skiriames.
Kiekviena asmenybė nepakartojama, pasižymi jai vienai būdinga idividualių
psichinių savybių visuma - charakteriu. Tai labai sudėtingas darinys, tam
tikromis gyvenimo aplinkybėmis sąlygojąs tipišką žmogaus elgesį. Žinodami
savo draugo charakterį, mes sakome: "Aš jį pažįstu. Esu įsitikinęs, kad
tokiu ir tokiu atveju nesusilaikys, bus šiurkštus, prikalbės nereikalingų
dalykų, o paskui gailėsis, krimsis." Vadinasi, mes žinome tipiškas žmogaus
savybes ir progrnozuojame jo elgesį tipiškomis sąlygomis. Kiekvienas
charakterio bruožas išreiškia žmogaus santykį su tam tikrais gyvenimo
reiškiniais.
Sakydami, kad jauonuolis yra tokio ar kitokio charakterio, mes turime galvoje
jo santykius su žmonėmis (nuoširdus, draugiškas, ciniškas, žiaurus,
nesąžiningas, pagarbus, ir pan.), požiūrį

į darbą (darbštus, tingus, taupus,
punktualus ir pan.), ir į save patį (kuklus, išdidus, egocentriškas, nesavikritiškas
ir pan.). Elgesys (tipiškas, įprastinis) yra priemonė šiai sistemai išreikšti.
Vadinasi, jei jaunuolis negerbia žmonių, nedraugiškas, tingus, nesavarankiškas, jis ir
elgiasi šiurkšciai, nemandagiai, neatsakingai. Taip besielgiančius jaunuolius mes
smerkiame, skatiname taisytis.
Daugelis charakterio bruožų skatina žmogų veikti, sąlygoja jo veiksmus, poelgius.
Pavyzdžiui, du studentai turi vienodas mokymosi sąlygas, jiems būdingas teigiamas
požiūris į studijas, pasirinktą profesiją, tačiau jų charakteriai skiriasi ir todėl
bendrų tikslų jie siekia skirtingai. Vienas mokosi kasdien, tuo paciu metu, kruopščiai
susiplanuodamas literaturą visam semestrui. Antrasis studijuoja priešokiais, be
aiškesnio plano, daugiau dėmesio skirdamas probleminiams klausimams, o ne faktų
įsiminimui. Jis pats nepatenkintas savo mokymosi pobudžiu, bet kitaip dirbti nepajėgia.
Psichologų tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės labiausiai vertina savo darbo pasiekimus,
o nesėkmiu ne itin bijo. Todėl jie renkasi sunkius uždavinius, nors ir jaučia, kad gali
ju neišspręsti, nepagrįstai rizikuoja. Kiti, priešingai, labai bijo nesėkmiu, o savo
pasiekimus mažiau vertina. Todel jie atsargūs, viskq apsvarstantys, renkasi lengvesnius
uždavinius, nors žino, kad galetų atlikti ir sunkesnius. Toks ne visai pagrįstas, bet
nuo charakterio priklausantis veiklos būdas gali pasireikšti mokymesi, darbe,
bendraujant su žmonėmis. Ypač ryškiai jis pasireiškia didelės įtampos būsenoje. Iš
tikrųjų charakterį geriausiai galima pažinti sunkiose, konfliktinese situacijose.
Nepasisekė darbe ar mokykloje, išdavė