Investavimo esmė, realios ir finansinės...

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

TURINYS Tema 1: INVESTAVIMO ESMĖ, REALIOS IR FINANSINĖS INVESTICIJOS 1.1. Santaupos kaip investicijų pagrindas 1.2. Investicijų apibrėžimas ir jų ekonominė esmė 1.3. Investicijų paklausa ir investicijų funkcija 1.4. Investicijų rūšys ir klasifikacija 1.5. Bendrieji faktoriai, nulemiantys investicijas Tema 2: KAPITALO INVESTAVIMO SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCESAS Tema 3: ĮMONĖS INVESTICINĖ POLITIKA 3.1. Investicijų valdymo ypatumai 3.2. Investicijų formos 3.3. Investicinių projektų rūšys ir jiems keliami reikalavimai 3.4. Investicinių projektų finansavimas 3.5. Investicinių projektų realizavimo valdymas 3.6. Inovacinių investicijų valdymo ypatumai 3.7. Investicinio pelno formavimo mechanizmas Tema 4: INVESTICIJOS IR FINANSŲ STRATEGIJA 4.1. Investavimo sprendimai: paprastų projektų, verslo idėjų ir siūlymų vertinimas, sudėtingesnių projektų finansinio vertinimo apžvalga 4.1.1. Investicinių projektų įvertinimo paprasti būdai 4.1.2. Investicinių projektų įvertinimo diskontavimo būdai 4. 2. Rizikos valdymo esmė Tema 5: KAPITALO STRUKTŪROS SPRENDIMAI 5.1. Kapitalo struktūros įtaka įmonių veiklos finansavimui 5.2. Pelningumo analizė 5.3. Pelno lūžio taško analizė 5.4. Ekonominių svertų įvertinimas 5.4.1. Verslo (operacinio) sverto apskaičiavimas 5.4.2. Finansinio sverto apskaičiavimas 5.4.3. Akcijos pelno indiferentiškumo taškas 5.5. Kapitalo struktūros valdymo instrumentai Tema 6: ILGALAIKIŲ INVESTICIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI IR JŲ KAINOS NUSTATYMAS 6.1. Ilgalaikių investicijų finansavimo šaltiniai 6.2. Skolintų finansavimo šaltinių kainos nustatymas 6.2.1. Banko paskolos kainos nustatymas 6.2.2. Obligacijos kainos apskaičiavimas 6.2.3. Lizingo kainos apskaičiavimas 6.3. Nuosavų finansavimo šaltinių kainos nustatymas 6.3.1. Nepaskirstytojo pelno kainos nustatymas 6.3.2. Kitų nuosavų finansavimo šaltinių kainos nustatymas Tema 7: VERTYBINIAI POPIERIAI IR JŲ RŪŠYS 7.1. Vertybiniai popieriai ir jų formos 7.2. Verslo įmonių VP 7.3. Valstybės skolos VP 7.4. Išvestiniai VP 7.5. Rizikos valdymas 7.5.1. Draudimasis išvestiniais finansiniais instrumentais 7.5.2. Draudimasis pinigų rinkose Tema 8: VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA 8.1. Lietuvos VP rinka 8.2. Lietuvos VP rinkos infrastruktūra 8.3. VP rinkos efektyvumas 8.3.1. Efektyvių rinkų hipotezė 8.3.2. Rinkos efektyvumo formos 8.4. Vertybinių popierių rinkos padėtis tarp kitų rinkų 8.5. Laikrodžio teorija Tema 9: INVESTAVIMO STRATEGIJŲ PASIRINKIMO PAGRINDAI 9.1. Investicijos į akcijas 9.2. Fundamentalioji analizė 9.3. Techninė analizė Tema 10: AKCIJŲ VERTĖS NUSTATYMO METODAI 10.1. Santykinių rodiklių metodai 10.1.1. Pelnu ir pajamomis akcijai paremti vertinimo metodai 10.1.2. Nuosavybe paremtas akcijų vertės nustatymas 10.2. Akcijų vertės nustatymas pinigų srautų diskonto metodais 10.2.1. Pinigų srautai nuosavybei (FCFE) 10.2.2. Veiklos pinigų srautai (FCFF) Tema 11: ĮMONĖS AKCIJŲ KAINOS PRIKLAUSOMYBĖS NUO ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ TYRIMAS 11.1. Įmonės vertės samprata 11.2. Integralinis įmonės finansinio vertinimo rodiklis Tema 12: VERTYBINIŲ POPIERIŲ PORTFELIO VALDYMAS IR MONITORINGAS 12.1. Vertybinių popierių portfelio valdymas 12.2. Vertybinių popierių atranka, aktyvų paskirstymas ir rinkos fiksacija 12.2.1. Vertybinių popierių atranka 12.2.2. Aktyvų pasiskirstymas 12.2.3. Rinkos fiksacija Tema 13: FAKTORINIAI MODELIAI IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ PAJAMINGUMAS 13.1. Faktoriniai modeliai 13.2. Vienafaktoriniai modeliai 13.3. Daugiafaktoriniai modeliai

Darbas:

Tema 1: INVESTAVIMO ESMĖ, REALIOS IR FINANSINĖS INVESTICIJOS

1.1. Santaupos kaip investicijų pagrindas

Prieš pradedant nagrinėti investicijų esmę, pirmiausiai reikėtų aptarti santaupas, kurios yra pagrindinis investicijų šaltinis. Paprastoje ekonomikoje pusiausvyra pasiekiama tada, kai santaupos susilygina su investicijomis.
Skirtinguose literatūros šaltiniuose galima rasti įvairių termino santaupos apibrėžimų. Plačiąja prasme santaupų apibrėžimas yra toks:
Santaupos – pajamų dalis, kuri neišleidžiama einamajam vartojimui.
Taigi santaupos yra randamos iš disponuojamų pajamų atėmus vartojimo išlaidas. Siaurąja prasme santaupos skirstomos į asmenines, nacionalines ir priverstines:
Asmeninės santaupos – gyventojų grynųjų pajamų ir vartojimo išlaidų skirtumas.
Nacionalinės santaupos – asmeninių, verslininkų ir vyriausybės santaupų suma.
Priverstinės santaupos – situacija, kai šeimos nekontroliuoja savo pajamų,

tampančių santaupomis, nors norėtų jas naudoti, arba kai mokesčiai naudojami investavimo projektams finansuoti.
Geriausiai santaupų ekonominę prasmę atspindi santaupų grafikas (žr. 1 pav.). Jis nusako ryšį tarp trijų elementų – santaupų, vartojimo ir pajamų.

1 pav. Ryšys tarp santaupų, vartojimo ir pajamų

Remiantis grafiku, pateiktu pirmame paveiksle, nubrėžta 45o kampo tiesė atspindi gaunamas grynąsias pajamas ir rodo, kad didėjant pajamos atitinkamai didėja vartojimas, darant prielaidą, kad vartotojai visiškai netaupo. Tačiau realiai uždirbtos pajamos nėra lygios vartojimo išlaidoms, nes dalį pajamų vartotojai skiria taupymui. Taigi santaupų kiekį galima nustatyti remiantis vartojimo tiese. Žinoma, vartotojai, esant skirtingam grynųjų pajamų lygiui, elgsis nevienodai. Kai pajamos yra labai mažos, jie bus linkę suvartoti daugiau nei uždirba, t.y. skolinsis arba naudosis aktyviu turtu, kurį sukaupė praeityje. Tada santaupos bus neigiamas dydis. Kai grynosios pajamos išauga, ūkio subjektai padidina vartojimą, tačiau dalis grynųjų pajamų pasilieka santaupų forma. Kuo aukštesnis grynųjų pajamų lygis, tuo didesnės santaupos.
Santaupų grafikas – tai grafikas, kuris vaizduoja santykį tarp santaupų ir pajamų lygio.
Santaupų grafikas gaunamas atimant vartojimo tiesę iš 45o tiesės, kaip parodyta antrame paveiksle. Santaupų grafiko nuolydis yra lygus ribiniam polinkiui taupyti, kuris apskaičiuojamas kaip santaupų ir grynųjų pajamų santykis. Ribinis polinkis taupyti parodo, kaip pasikeis taupymas, pajamoms išaugus vienu vienetu.

2 pav. Santaupų grafikas

Paprastame ekonomikos modelyje taupytojai yra namų ūkiai, o išplėstame modelyje taupo taip pat