11 klases kursas - Puslapis 9

(Darbą įkėlė Synca)

Darbas:

Pluta yra sudaryta iš natūralių cheminių junginių – mineralų, kurių junginiai sudaro uolienas.
Yra skiriami du Žemės plutos tipai: žemyninė ir vandenyninė.

2 pav. Vandenyninės ir žemyninės Žemės plutos sudėtis

Vandenyninę (okeaninę) plutą sudaro du sluoksniai: bazaltinis ir nuosėdinis. Nuosėdinis sluoksnis yra ne storesnis kaip 0,4 - 1,0 km. Tik vandenynų pakraščiuose nuosėdų danga yra kelis kartus storesnė. Taigi vandenyninę Žemės plutą sudaro tik du sluoksniai: nuosėdinis ir bazaltinis. Vidutinis jos storis yra 4-10 km.
Sudėtingesnė žemyninė (kontinentinė) pluta. Jos apačioje driekiasi bazaltinis sluoksnis. Jį dengia granitinis sluoksnis - sudarytas iš granitinių ir metamorfinių uolienų. Granitinės plutos storis siekia apie 20 km. Didesnėje žemynų dalyje ant granitinės plutos slūgso nuosėdinių uolienų sluoksnis (storis 0,5 - 2,0 km). Kai kur nuosėdinių uolienų dangos nėra ir granitinės

plutos paviršius yra atidengtas. Žemyninės plutos storis skirtingas: po kalnais siekia 50 – 80 km, po lygumomis 30 – 40 km. Taigi, žemyninę plutą sudaro trys sluoksniai: nuosėdinis, bazaltinis ir granitinis.
Manoma, kad toji litosferos dalis, kurioje yra lengvesnis granitinis sluoksnis praeityje sudarė vientisą žemyną – Pangėją. Vėliau tas žemynas skilo į du:

Pangėja

Laurazija Gondvana
(Š.Amerika, Eurazija be (P.Amerika, Afrika, Australija,
Indostano pusiasalio) Antarktida, Indostano pus.)

Mantija prasideda netoli paviršiaus (maždaug 60-100 km gylyje) ir tęsiasi iki 2 900 km gylio. Mantija susideda iš sunkių uolienų, kuriose išsiskiria sluoksniai. Viršutinis sluoksnis dar kietas, o einant gilyn mantijos sluoksniai dėl labai didelio slėgio ir karščio yra plastiški ir beveik išsilydę. Mantija užima apie 70% Žemės masės. Viršutinė mantija yra lengvesnė (iki 650 km gylio), apatinė – sunkesnė.
Astenosfera – tai viršutinė mantijos dalis, kuri sudaryta ir iš kristalinių, ir iš plastiškų dalelių, reaguojanti į apkrovą kaip pusiau plastiškas kūnas bei amortizuojanti žemės plutos vertikaliuosius judesius. Astenosfera žymi tą planetos gylį, kuriame aukštų temperatūrų ir slėgių darinys įgalina mantijos medžiagą lydytis. Tai aktyviausia mantijos dalis, kur formuojasi skystos magmos židiniai, kur glūdi vulkaninės veiklos užuomazgos.
Žemynų ir vandenynų pluta lyg plaukioja ant plastiškos mantijos storymės. Įkaitusi mantijos magma kyla į viršų ties šalia rifto esančiais viduriniaisiais kalnagūbriais. Ji dalina vandenyno plutą į dvi plokštes, kurios tolsta viena nuo kitos.