11 klases kursas - Puslapis 56

(Darbą įkėlė Synca)

Darbas:

neįsotintas vandens garais, todėl čia vyrauja giedri be kritulių orai, pučia silpnas vėjas, naktį susidaro rūkai. Vasarą nusistovi giedri, sausi ir karšti orai. Žiemą – giedri, sausi ir labai šalti orai. Pavasarį ir rudenį – šalnos. Iš anticiklono centro oras sukasi Š pusrutulyje pagal laikrodžio rodyklę, o pietų – prieš.

Lietuvos klimatas

Lietuva yra vidutinių platumų klimato juostoje. Čia vyrauja vidutinių platumų oro masės, pietvakarių vėjai (vidutinis greitis 2 - 5 m/s), vidutinė metinė oro temperatūra +6°C, o per metus vidutiniškai iškrinta 680 mm kritulių.
Pagrindiniai veiksniai formuojantys Lietuvos klimatą: Saulės radiacija, oro masių judėjimas, žemės paviršiaus formos, geografinė padėtis.
Saulės radiacijos kiekis keičiasi priklausomai nuo metų laiko. Daugiausia Saulės radiacijos gaunama vasarą, kai Saulė yra pakilusi aukščiausiai virš horizonto. Rudens ir žiemos mėnesiais jos gaunama mažiausiai.
Lietuvos klimatą lemia ir atslenkančios oro masės. Didžiausią įtaką turi vidutinių platumų oro masės, atslenkančios nuo Atlanto

vandenyno (jūrinės oro masės) ir iš Rytų Europos lygumos (žemyninės oro masės).
Jūrines vidutinių platumų oro mases į Lietuvą atnešą ciklonai. Dėl jų vasarą vyrauja lietingi ir vėsūs orai, o žiemą - krituliai ir teigiama arba artima nuliui temperatūra.
Žemyninės vidutinių platumų oro masės iš Rytų Europos lygumos į Lietuvą dažniausiai atslenka su anticiklonais. Todėl vasarą čia vyrauja giedri, sausi, šilti orai, o žiemą - sausi ir šalti.
Be vidutinių platumų oro masių į Lietuvą kartais įsiveržia arktinės oro masės. Vasarą jos atneša giedrą ir vėsų orą, o žiemą - labai šaltą ir speiguotą orą.
Rečiausiai (dažniausiai vasarą) į Lietuvą atslenka tropinės oro masės. Joms įsiveržus įsivyrauja giedri, sausi ir karšti orai.

Kritulių pasiskirstymas Žemėje

Svarbiausia kritulių pasiskirstymo Žemėje priežastis – aukšto ir žemo atmosferos slėgio juostų išsidėstymas. Kitos priežastys:
• Šiltosios ir šaltosios jūrų srovės;
• Atstumas nuo jūrų ir vandenynų;
• Vyraujantys vėjai;
• Reljefo ypatumai.
Ties pusiauju, žemo slėgio juostoje, šiltas oras kyla į viršų, vėsta ir prisisotina vandens garų, todėl susidaro daug debesų ir gausiai lyja. Aukšto slėgio juostose – atvirkščiai.

Lietuvos klimato „rekordai“

Žemiausia oro temperatūra užfiksuota 1956 metais vasario 2 dieną Utenoje. Ji siekė -42,9°C.
Aukščiausia oro temperatūra – Zarasuose 1994 07 30, +37,50C.
Didžiausia temperatūrų amplitudė – Varėnoje, 77,30C.
Stipriausias vėjas – uraganas siautęs 1967 m. Palangoje ir Klaipėdoje, kurio greitis siekė 40m/s.

Pasaulio klimato „rekordai“

Aukščiausia oro temperatūra užregistruota Afrikoje, Libijos dykumoje, +580C.
Žemiausia oro temperatūra užfiksuota Antarktidoje, „Vostok“ stotyje, -890C. O šiaurės pusrutulyje – Oimiakone (Rusija), -77,80C.
Didžiausia temperatūrų amplitudė – Verchojanske (Rusija), 101,70C.
Daugiausiai per metus iškritę kritulių yra Čerapundžyje (Indija), 26 461 mm.
Mažiausiai vidutiniškai per metus iškritę kritulių yra Atakamos dykumoje (Pietų Amerika), 0mm.